„Tai, kad dalyje Lietuvos jūrinių teritorijų Seimas numato energetikos plėtrą, – svarbus žingsnis, sudarantis galimybes tolimesniems veiksmams šioje srityje. Be to, jis sukuria užtikrintumo jausmą investuotojams dėl Lietuvos, kaip jūrinės energetikos valstybės, planų. Baltijos jūrą ekspertai vertina kaip ypač tinkamą jūrų vėjo jėgainėms įrengti, nes bangavimas čia ne toks intensyvus, nebūna stiprių potvynių, atoslūgių ar audrų, kliudančių plėtoti šią energetikos sritį kitose jūrose“, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) tarybos pirmininkas Linas Sabaliauskas.
LVEA direktorius Saulius Pikšrys teigia, kad dabar asociacija lauks tolimesnių Energetikos ministerijos veiksmų: ši turi nustatyti, kokia tvarka bus vykdomi konkursai dėl jūrinių teritorijų žvalgymo.
„Investuotojai yra pasiruošę už savo pinigus žvalgyti jūrines teritorijas ir aiškintis jų potencialą vėjo energetikai, kadangi tiki Baltijos jūros perspektyva. Viskas, ko reikia – kad ministerija sudarytų sąlygas atlikti tyrimus, sukurdama aiškų teisinį reglamentavimą“, – teigia S. Pikšrys.
Anot LVEA direktoriaus, jei ministerija reikiamus sprendimus priims šiemet, tyrimai galėtų būti atlikti iki 2018 m. Priklausomai nuo tyrimų rezultatų, preliminariai iki 2022 m. Baltijos jūroje galėtų iškilti jėgainių parkai. S. Pikšrys pažymi, kad tokie parkai ne tik sudarytų galimybes gaminti švarią energiją, bet ir prisidėtų prie energetinės nepriklausomybės užtikrinimo.
2014 m. pabaigoje Europoje buvo iškilę 74 jūrų vėjo jėgainių parkai, įrengti prie 11 Europos valstybių krantų. Bendra jų galia sudarė 8,04 GW. Iki 2016 m. pabaigos, baigus dabar vystomus projektus, šis skaičius viršys 10 GW. Lyginant su sausumos vėjo jėgainėmis, jūrų vėjo jėgainės turi tam tikrų pranašumų: kadangi jūrose pučia stipresnis vėjas, jos gali pagaminti daugiau elektros energijos, be to, jūrose daugiau laisvų plotų joms įrengti.
Europos vėjo energijos asociacija planuoja, kad 2020 m. jūrų vėjo jėgainėse gaminama elektra sudarys ketvirtadalį visos Europos vėjo elektrinėse gaminamos elektros. Tai sudarys apie 4 proc. viso ES elektros energijos poreikio.
