aA
Vis daugiau žmonių pailsėti nuo miesto šurmulio traukia į kaimo turizmo sodybas. Tiesa, kaip pastebi šių sodybų savininkai, mažėja baliauninkų ir daugėja tokių turistų, kurie ieško išskirtinių pojūčių. GRYNAS.lt kartu su Lietuvos kaimo turizmo sodybų asociacija sezono atidarymo metu apsilankė šešiose įdomesnėse Aukštaitijos ir Suvalkijos sodybose. Kuo jos išsiskiria iš kitų?
Kaimo turizmo sodybos siūlo vis daugiau pramogų turistams
Kaimo turizmo sodybos siūlo vis daugiau pramogų turistams
© DELFI montažas

Išskirtinumas – jokių kaimynų

Asociacijos rekomenduotos sodybos yra Trakų, Kazlų rūdos, Šakių, Kauno ir Jurbarko rajonuose. Taigi pristatome jums, ką geriausio gali pristatyti suvalkiečiai ir aukštaičiai bei domimės, kiek tai patrauklu atvykstantiems pailsėti.

Sodyba "Gudašiai"
Sodyba "Gudašiai"
© R. Levickaitės nuotr.

Pirmoji stotelė – sodyba „Gudašiai“, esanti Trakų rajone, Aukštadvario regioniniame parke. Siūlomas ramus poilsis miško apsuptyje, prie ežero. Naujai pastatytuose mediniuose nameliuose, dengtuose šiaudų stogais, gali įsikurti ir didesnės kompanijos, ir poros, ištrūkusios savaitgaliui pailsėti. Gali atvykti ir šeimos su vaikais. Siūloma pirtis, sūkurinė vonia, bilijardas, karštas kubilas lauke, galima pasiplaukioti valtimis, pasisukti sūpynėmis, pasivaikščioti po mišką.

„Mūsų išskirtinumas - kaimynų nebuvimas. Kad turistai galėtų atvažiuoti ir nieko aplink nerastų, kad galėtų atvažiuoti ir pailsėti nuo miesto triukšmo“, - sakė šios sodybos savininkas Gediminas Bagdonavičius. Jis pabrėžė, kad šios sodybos išskirtinumas dar ir toks, kad į kainą įskaičiuotos visos paslaugos – ir nakvynė, ir pirtis, ir maistas. Para žmogui kainuoja 26 eurus (90 litų).

Šiuo metu labai smarkiai populiarėja vietinio maisto vartojimo motyvas ir nebūtinai jį siejant su tradiciniu maistu. Miestuose turime kūrybines virtuves, tai po truputį eina ir į kaimus.
L. Žabaliūnas

„Už nieką papildomai nereikia mokėti – ir valtys, ir pirtis, ir visa kita jau įskaičiuota“, - sakė sodybos šeimininkas.

Ketvirtą sezoną gyvuojanti sodyba priima ir lietuvaičius, ir užsieniečius. Kaip juokauja A. Bagdonavičius, šioje sodyboje nemažai poilsiauja emigrantų.

„Jie būna savo namus pardavę, taigi užsisako savaitei (namelį - red. past.) ir priiminėja gimines. Gyvena patys namelyje su šeima ir vaikais, su vienais giminėmis vieną vakarą sėdi, su kitais - kitą ir pan.“, - pasakojo verslininkas.

Ryto ir vakaro pramoga – gervių pulkų stebėjimas

Antroji sodyba, kurią aplankėme - „Gervių giesmė“ (Kazlų Rūdos r.), netoli Novaraisčio draustinio. Išskirtinis bruožas – rytais ir vakarais pro pat sodybą praskrendantys dideli pulkai gervių. Sodyba siūlo ramų poilsį gamtos apsuptyje, sodybos šeimininkų rankomis išpuoselėtuose kambariuose, kurie išpuošti įvairiais gervių motyvais – drožiniais, skulptūrėlėmis, siuviniais ir pan.

Pirmas įspūdis toks – lyg būtum atvykęs pas mylimą močiutę į kaimą ir sutiktas paprastai, bet labai jaukiai ir nuoširdžiai. Tvenkinukuose aplink sodybą kurkia varlės, prateka Novos upelis, lauko virtuvėlėje senoviniu būdu galima išsikepti širdelės formos blynų, yra pirtelė. Visa sodyba, talpinanti apie 15 žmonių, parai kainuoja 290-380 eurų (1000-1300 litų). Maitinimo paslauga neteikiama.

Sodyba "Gervių giesmė"
Sodyba "Gervių giesmė"
© R. Levickaitės nuotr.

„Turizmu užsiimame treti metai, pradėjome nuo mažo namelio, o paskui tai vieną, tai kitą pastatėlį pastatėme. Nebuvo minties apie kaimo turizmą“, - prisipažino sodybos šeimininkė Ona Balrušaitienė.

Dabar sodyboje daugiausiai ilsisi šeimos su vaikais, bet atvažiuoja ir įvairios organizacijos, darbiniai kolektyvai. Dažniau į sodybą atvyksta didesnės grupės, rečiau pavieniai poilsiautojai, tačiau priimami ir jie.

„Buvo toks atvejis, kai pageidavo turistai pavaikščioti po miškus, tai aš jiems paruošiau žemėlapį, kad jie nepaklystų. Miškuose yra ir bunkeris, ir partizanų antkapių“, - ką galima pamatyti aplink esančiuose miškuose pasakojo sodybos šeimininkė.

Vestuvės be alkoholio, su senovinėmis tradicijomis

Trečia aplankyta vieta - „Suvalkiečio sodyba“ Šakių rajone. Tai yra XIX amžiaus pabaigos etnografinė sodyba, skirta pažintiniam turizmui ir šeimos šventėms. Įdomi savo autentiškumu. Sodybos šeimininkė Aurelija Rutkienė sako, kad sodybą itin pamėgę vestuvininkai, šeimos su vaikais, švenčiančios krikštynas, vyksta giminių suėjimai ir pan. „Jaunos mamos pageidauja senoviškų ritualų. Vyksta jubiliejai, giminių suėjimai“, - sakė A. Rutkienė.

Sodyba "Suvalkiečio sodyba"
Sodyba "Suvalkiečio sodyba"
© R. Levickaitės nuotr.

Sodybą šeimininkai ne paveldėjo, o nusipirko. Iniciatorius buvo A. Rutkienės vyras. Iš pradžių nebuvo minčių apie kaimo turizmą, bet ilgainiui pajuto žmonių norą šioje autentiškoje vietoje paminėti įvairias šventes ir ryžosi pildyti paraiškas dėl europinės paramos ir iš esmės renovuoti apleistas sodybos patalpas. Vienos jų dabar veikia kaip muziejinė ekspozicija, kitos pritaikytos svečių apgyvendinimui.

Buvo toks atvejis, kai pageidavo turistai pavaikščioti po miškus, tai aš jiems paruošiau žemėlapį, kad jie nepaklystų. Miškuose yra ir bunkeris, ir partizanų antkapių.
Sodybos "Gervių giesmė" šeimininkė

„Patys turistai mus privertė imtis (verslo - red. past.). Paskui jau žiūrime, kad ir giminės suėjimai vyksta, ir vestuvės, ir krikštynos. Ėjau į biblioteką ir ieškojau informacijos, kokios tos krikštynos senovinės būdavo, nes jų vis daugiau žmonės pageidauja. Mūsų seneliai sukūrę tokių grožybių – ir oracijų, ir ritualų, tik viskas jau primiršta. Labai džiugu, kad jaunos šeimos nori krikštynų senoviškai. Atvažiuoja ir užsienyje dirbantys lietuviai, nori vestuvių su senovinėmis tradicijomis – būna nuotraukos labai gražios. Žmonės šoka iki paryčių“, - pasakojo sodybos šeimininkė ir pridūrė, kad net ir tokiose šventėse dažnai alkoholio nė neprireikia.

Norintiems tokioje sodyboje atšvęsti vestuves su 50 svečių, sodyba savaitgaliui kainuotų 1000 eurų (3500 litų). Į kainą neįeitų maistas, tačiau būtų pravesta speciali šeimininkės programa su senoviniais ritualais, atvažiuotų karietaitė, o visi svečiai būtų apgyvendinti.

Kempingas, kuriame kvepia medumi

Kempingas "Medaus slėnis"
Kempingas "Medaus slėnis"
© R. Levickaitės nuotr.

Keliaujantiems po Jurbarką su kemperiais apsistojimui siūloma vieta - „Medaus slėnio“ kempingas Skirsnemunėje. Kaip pasakojo šio kempingo savininkas Ovidijus Jasinskas, mintis kurti kaimo turizmo verslą gimė, kai svarstė, kaip geriau būtų parduoti jo paties bičių pagaminamą medų.

„Padariau sodybėlę, atvažiavo ekspertai ir man pasakė, kad čia būtų ideali vieta daryti kempingą. Vasarą dirbame daugiau kaip kempingas, žiemą kaip kaimo turizmo sodyba. Sodyba dengta nendriniu stogu, tokie stogai dengia ir pavėsines. Visa tai yra mano rankų darbas. Medaus slėnio pavadinimas kilo nuo akacijų, arba rubinijų. Kada jos sužydi, visas slėnis labai kvepia medumi“, - pasakojo O. Jasinskas.

Išreiškus pageidavimą kempinge yra daromos medaus degustacijos, galima įsigyti medaus, paragauti midaus, šeimininkų kepamų meduolių.

„Turistai išperka visą medų, man nebereikia parduoti į jokius prekybos centrus, perpardavinėtojams. Jeigu medų nuperka tiesiai iš rankų, gauni tikrą pinigą, jeigu atiduoti kitam perparduoti, gerai gyvena tik perpardavinėtojai“, - sakė sodybos šeimininkas.

Kempingas veikia jau aštuonerius metus, užima trijų hektarų plotą. Jame įrengti tvenkiniai, kuriuose galima pasigauti žuvies. Kempinge galima apsistoti su kemperiais, palapinėmis, taip pat stovi sodyba, kurioje galima išsinuomoti keturis dviejų arba keturių vietų kambarius su patogumais. Yra pirtis. Visai neseniai į kempingą atvestas šviesolaidis, todėl turistai galės nemokamai naudotis greitu internetu. 90 proc. kempingo turistų – užsieniečiai.

Para šiame kempinge kemperiui kainuoja 9 eurus, palapinė - 3 eurai, žmogui taikomas 3 eurų paros mokestis. Taip pat reikia susimokėti ir už šunį, augintiniams taikomas 1,5 eurų mokestis. Norintiems apsistoti po stogu, nameliuose lova žmogui parai kainuoja 10-15 eurų.

Propaguoja kulinarinį paveldą

Sodyba "Mockynė"
Sodyba "Mockynė"
© R. Levickaitės nuotr.

Išvykos metu aplankytos ir dar dvi sodybos – viena puoselėjanti šeimos švenčių tradicijas – „Mockynė“. Gamtos apsuptyje esantys nameliai siūlo pirties procedūras, karštą kubilą lauke, o ten dirbantys žmonės gali suruošti iškilmingus pietus norintiems paskanauti įvairiausių tradicinių patiekalų. Svetinga šios sodybos šeimininkė Aušra Krisiukienė žurnalistams ir kelionių organizatoriams pademonstravo, kokio gardumo turi būti tinkamai paruošta karka su troškintais kopūstais, kalakutiena, naminis pyragas ir kitos gėrybės. Už apgyvendinimą šioje sodyboje esančiuose nameliuose šeimininkė prašo 15 eurų žmogui už parą.

Labai džiugu, kad jaunos šeimos nori krykšynų senoviškai. Atvažiuoja ir užsienyje dirbantys lietuviai, nori vestuvių su senovinėmis tradicijomis – būna nuotraukos labai gražios. Žmonės šoka iki paryčių.
"Suvalkiečių sodybos" šeimininkė

Kaimo turizmo sodyboje „Jurodis“ dėmesį iš karto patraukia ant namelių sumontuoti saulės kolektoriai. Kaip pasakoja šios sodybos šeimininkė Kristina Vančienė, nuo kovo mėnesio iki pat spalio nameliuose vandenį šildo vien tik iš saulės kolektorių gauta šiluma. Šios šilumos pakanka pašildyti ir baseino vandenį. Sodyboje puoselėjamos kulinarinio paveldo tradicijos – ruošiami žemaitiški patiekalai, nes šios sodybos šeimininkė, kaip pati sako, yra meilės emigrantė – iš Žemaitijos atitekėjusi į Suvalkiją.

Sodyba "Jurodis"
Sodyba "Jurodis"
© R. Levickaitės nuotr.

„Turizmas mūsų sodyboje prasidėjo nuo mano sapnų ir svajonių, kad Jurbarko kraštas būtų turistinis. Vadino mane sapnininku, bet šiandien jau ir valdžia visai kitaip šneka – džiaugiuosi, kad pasikeitė požiūris. Kai nusipirkome sodybą, ji buvo labai apleista, šešis metus „arėme“, kol truputį aptvarkėme ir dar iki šiol tvarkomės, nežinau, kada pabaigsime. Kadangi esu žemaitė, propaguoju žemaitišką kulinarinį paveldą, stengiamės viską daryti pagal žemaitiškus receptus“, - sakė „Jurodis“ savininkė.

Daugiausiai laimi nišinės sodybos

Nuo 2011 metų kaimo turizmo sodybos visoje Lietuvoje yra suskirstytos į 10 specializacijų, pagal tai, kokias paslaugas kaimo turizmo sodybose poilsiautojai gali rasti: ramaus poilsio, aktyvaus poilsio, šeimoms su vaikais, draugiškos gamtai, pažintinio turizmo, agroturizmo, kulinarinio paveldo, sveikatingumo, verslo, šeimos švenčių. Kaimo turizmo sodybų asociacijos nariai tarpusavyje yra sutarę akcentuoti ne daugiau kaip tris specializacijas, kuriose sodyba jaučiasi stipriausiai.

Lietuvos kaimo turizmo sodybų asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas, GRYNAS.lt paklaustas, kokia kryptimi juda lietuviškasis kaimo turizmas, kokios yra tendencijos, teigė, kad didžioji dalis sodybų (80 proc.) save priskiria ramiam poilsiui, šeimų šventėms ir aktyviam laisvalaikiui. Labiausiai nišinės – agroturizmo (susijusios su žemės ūkiu), kulinarinio paveldo ir sveikatinimo. Kaip bebūtų paradoksalu, jų yra mažiausiai, tačiau joms sekasi geriausiai.

„Įdomu tai, kad kai gerai paanalizuoji vieną iš šių trijų specializacijų pasirinkusias sodybas, jos yra vienos iš sėkmingiausių. Turime pavyzdį tokios sodybos, kuri užsiima pirtininkyste, turi puikų pirties produktą Telšių rajone ir dėl savo unikalios paslaugos ir stiprios specializacijos jų užimtumai puikūs, siūlomas produktas traukia žmones“, - sakė L. Žabaliūnas. Jo teigimu, tos sodybos, kurios turi stiprią kulinarinę programą, irgi atranda savo klientų.

„Manau, kad tos 10 specializacijų, kurias turime Lietuvoje, per daug metų suvienodės. Tos sodybos, kurios priklauso didžiajai daugumai, ilgainiui pagalvos, kodėl jos turi trintis pečiais su daugeliu, gal įdomiau eiti ten, kur trinties mažiau“, - kalbėjo asociacijos prezidentas.

Didelis potencialas – vietinis maistas

Važinėjant po Lietuvą ir užsukant į skirtingas specializacijas akcentuojančias kaimo turizmo sodybas, pastebima tendencija, kad labai pasiteisina maisto ruošimas bei degustacijos turistams. Tai ryškiausiai pastebima saugomose teritorijose esančiose sodybose.

„Taip yra galbūt dėl to, kad ten labai aiškiai identifikuoti regioniniai identitetai. Tarkime, dzūkai turi savo grikines babkas ir grikinės babkos kepimą siūlo tikrai ne viena sodyba, su Dzūkija susijusios ir dzūkiškos bandos. Žemaičiai turi savo kastinį, žemaitiškos vakarienės tradicijas, įvairias spirgynes, cibulynes, tipiškus regioninius patiekalus, apie kuriuos turistai paskui pasakoja kitiems. Skiriasi ir duonos kepimas skirtinguose regionuose, duona yra tas produktas, kuris žmogui įdomus visapusiškai: įdomu stebėti, kaip ji kepama, paskui galima jos ir nusipirkti, parsivežti namo, o gal ir pačiam pabandyti išsikepti. Manau, kad aukštaičių krašte populiarėja alaus kultūra, nes alus ten tradicinis gėrimas. Jis labai gražiai turizme pritaikomas šiuolaikiškai, tai puikus potencialas“, - kalbėjo L. Žabaliūnas.

Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad kalbėdami apie maistą, neturėtume apsiriboti vien tradicinio maisto pasiūla. Taip yra dėl to, kad tradicinis lietuviškas maistas galbūt labai tinkamas vietinei rinkai, tačiau atvykstančiajam turistai ne visada priimtinas.

„Šiuo metu labai smarkiai populiarėja vietinio maisto vartojimo motyvas ir nebūtinai jį siejant su tradiciniu maistu. Miestuose turime kūrybines virtuves, tai po truputį plinta ir į kaimus. Kalbėdami apie maistą, turėtume neapsiriboti cepelinais, vėdarais ir bulviniais blynais. Galima galvoti apie sezoninius vaisius, uogas, grybus ir jų įvairias variacijas“, - sakė L. Žabaliūnas.

Manau, kad tos 10 specializacijų, kurias turime Lietuvoje, per daug metų išsiniveliuos. Tos sodybos, kurios priklauso didžiajai daugumai, ilgainiui pagalvos, kodėl jos turi trintis pečiais su daugeliu, gal įdomiau eiti ten, kur trinties mažiau.
L. Žabaliūnas

Jo teigimu, nebūtinai kiekviena kaimo turizmo sodyba turėtų pati užsiimti ūkininkavimu ir siūlyti vietinę čia pat lysvėje ar šiltnamyje užaugintą daržovę, ką tik vištos padėtą kiaušinį ar šviežiai paskersto galvijo kepsnį. Juk galima bendradarbiauti su vietos ūkininkais, tokiu būdu sukuriant pridėtinę vertę abiem pusėms.

„Kaimo turizmo sodyba gali suteikti tai, ką ji moka geriausiai – t. y. apgyvendinimą ir apsidairiusi aplink kaimą bendradarbiauti su vietos ūkininkais, kurie gamina vienokią ar kitokią produkciją. Pavyzdžiui, pateikti ryte kiaušinių, o šalia galbūt kortelę, kad jie atkeliavo iš tokio ir tokio ūkio, pienas, naudojamas kavai pabalinti, yra iš dar kito ūkio, jeigu jums patiko, galite nuvažiuoti ir dar nusipirkti. Vakaruose tai yra labai įprasta, mes dar, ko gero, dėl savo lietuviško santūrumo nemokame džiaugtis paprastais dalykais, kurie yra čia, šalia. Bereikia tik daugiau informacijos, noro ir išmonės - ir tie dalykai važiuos kaip sviestu patepta“, - GRYNAS.lt kalbėjo Lietuvos kaimo turizmo sodybų asociacijos prezidentas.

Analizuojant kaimo turizmo sodybų pasiskirstymą Lietuvos regionuose, pastebima, kad mažiausias intensyvumas yra šiaurės vidurio Lietuvoje – Panevėžio, Pasvalio, Pakruojo rajonuose. Didžiausias - Aukštaitijoje. Tai siejama su tyvuliuojančiais ežerynais ir seniausiu nacionaliniu Aukštaitijos parku. Toliau pagal kaimo turizmo sodybų tankumą rikiuojasi Žemaitija, Dzūkija ir Suvalkija.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Primena dėl daugiabučių kiemuose augančių medžių genėjimo: reikia derinti su seniūnija (3)

Vis daugiau sostinės gyventojų ima puoselėti savo daugiabučių namų kiemus. Kiemuose augančius...

Niekaip nepasimoko: ne kartą už žvejybą tinklais baustą vyrą ir vėl pričiupo aplinkosaugininkai (2)

Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai per bendrą su policijos pareigūnais...

Kaip pasirūpinti ir supančia aplinka, ir savo pinigine?

Per pastaruosius kelerius metus ėmė didėti visuomenės susirūpinimas tvaresniu, aplinkai...

Bus teisiamas įrašus apie daugiau nei 90 nušautų gyvūnų iš medžioklės lapų ištrynęs vyras (19)

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje medžiotojas iš Vilniaus yra kaltinamas per penkerius...

Neteisėtai žvejoję ir aplinkosaugininkams pasipriešinę žvejai gavo ne tik baudas, bet ir ašarinių dujų (9)

Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sekmadienį reido prie Kauno marių metu...

Top naujienos

Mirusios medikės kolegės – apie konflikto pradžią Šiaulių ligoninėje: buvo renkama medžiaga jos žlugdymui (104)

Nusižudžiusios jaunos Šiaulių medikės kolegės ją prisimena geriausiais žodžiais. Tai buvo...

Prezidentinę vilą „Auska“ jau valdo Palanga: tai, ką joje rado, privertė kreiptis į prokuratūrą (103)

Prezidentine vadinama vila „ Auska “ perduota Palangos savivaldybei, tačiau perdavimas virto...

Daugiau detalių apie pabėgusius kalinius iš Pravieniškių: prižiūrėtojai matė pabėgimą, bet negalėjo panaudoti ginklų įvardija kaip pavojingus (52)

Penktadienio naktį, apie 2 val., iš Pravieniškių pataisos namų sprunkančius kalinius...

Konfliktas virsta į visavertį karą: Izraelis turi svarbiausią tikslą ir, tikėtina, jį pasieks (553)

Konfliktas tarp Izraelio ir palestiniečių toliau intensyvėja. Iš Gazos Ruožo praėjusią naktį...

Atnaujintame biudžete – išmokos dirbantiesiems, vienišiems asmenims ir PVM lengvatos Nausėdos pasiūlymui vietos neatsirado (174)

Penktadienį Vyriausybės posėdyje pritarta atnaujintiems viešojo sektoriaus biudžetų...

Mačiulis pataria prisisegti diržus: į iki raudonumo kaistantį garvežį įmesta dar 4 mlrd. „anglių“

„Swedbank“ vyriausiajam ekonomistui Nerijui Mačiuliui nerimą kelia Lietuvoje vykdoma seniai...

Ministrė Skaistė Nausėdai siūlo palaukti rudens: norime apimti visą mokesčių sistemą papildyta (35)

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymas didinti...

Buvęs žalgirietis su šeima Izraelyje vos išvengė mirties: po raketos sprogimo iš buto nieko neliko (4)

Buvęs Vilniaus „Žalgirio“ legionierius, 24-erių brazilas Higor Vidal išgyveno tikrą siaubą,...

Kaip skalbti ir prižiūrėti viskozės audinius, jog jų nesugadintume

Viskozės audinio švarkelį ar vakarinę suknelę geriausia nešti į valyklą, o kasdieniškesnius...

Seimo užkulisiuose – bręstantys pokyčiai opozicijoje: buriasi „Regionų frakcija“ (48)

Panašu, kad opozicija gali sustiprėti – buriasi nauja iš Mišrios Seimo narių grupės atstovų...