Mikrobangų krosnelė = radaras
Mikrobangų krosnelės išradimą iš tiesų paskatino visų naujovių „tėvas“ – karas. Krosnelės „širdis“, magnetronas, sukurtas per Antrąjį pasaulinį karą ir skirtas radarų spinduliams generuoti. O kad juo galima ne tik susekti priešų lėktuvus, bet ir gaminti maistą, atrasta visai atsitiktinai. 1946 metais, tikrindamas magnetrono vamzdį, inžinierius Percy Spenceris pastebėjo, kad jo kelnių kišenėje buvusi šokolado plytelė išsilydė. Paskui šalia vamzdžio jis padėjo maišelį žalių kukurūzų ir netrukus jie virto kukurūzų spragėsiais. Tuomet Spenceris sukūrė mikrobangų krosnelės prototipą. Tačiau šis aparatas turėjo vieną trūkumą: buvo beveik šaldytuvo dydžio. Praktiškos ir mažos mikrobangų krosnelės rinkoje pasirodė tik 1952 metais.
Ar mikrobangų krosnelės kenksmingos?
Galima sakyti, jog šis prietaisas pavojingas tuomet, jei įlįsite į jo vidų... Įvairūs gandai apie mirkobangų krosneles ėmė sklisti, kai viena šeimininkė norėjo išdžiovinti pudelį mikrobangų krosnelėje, todėl jį ten įdėjo ir spustelėjo veikos mygtuką. Pagrindinė kiekvienos mikrobangų krosnelės dalis yra magnetronas, skleidžiantis maždaug 900 MHz elektromagnetines bangas. Jų veikiamos vandens molekulės tuoj pat ima vibruoti ir įkaista iki garavimo temperatūros, – ir visai nesvarbu, ar sriuboje, ar žmogaus kūne. Kad šis spinduliavimas nepatektų į aplinką, prietaisai yra izoliuojami. Mikrobangas viduje sulaiko tankus plonyčio metalo raizginys, per kurį jos negali pereiti.
Anksčiau iš tiesų pasitaikydavo atvejų, kai virėjai apakdavo. Kadangi pirmuosius tokius prietaisus buvo galima atidaryti net įjungtus, o stiklinės durelės nebuvo tinkamai izoliuotos. Tikrinant, ar patiekalą jau galima valgyti, dėl į aplinką patekusių elektromagnetinių bangų poveikio kartais sukrešėdavo akies lęšiuko baltymas. Bet dabar šie aparatai daug geriau apsaugoti ir tokių nelaimių praktiškai nenutinka.
Daugiau apie įvairius su maistu bei maisto gaminimu susijusius mitus galite sužinoti ČIA.
