Kodėl šampūnas ir muilas kenkia gamtai?

Vasarą poilsiautojų pamėgtų ežerų pakrantėse dažnai būna priplakta baltų putų. Viskas dėl to, kad žmonės putojančiomis cheminėmis priemonėmis plauna plaukus ir muiluoja per dieną suprakaitavusį kūną. Taip besielgiantys žmonės džiaugiasi „minkštu“ vandeniu, o tam nepritariantys poilsiautojai skundžiasi, kad norėdami paplaukioti pirmiausia turi ranka prasklaidyti vandens paviršiuje plūduriuojančias putas.

Aplinkos ministerijos Vandenų politikos skyriaus vyr. specialistas Irmantas Valūnas teigė, kad poilsiautojams nederėtų vandens telkinių teršti šampūnu ar dušo želė. Anot jo, į vandenį patekusios cheminės priemonės skatina spartesnį augalų vystymąsi ir mažina ištirpusį deguonies kiekį, tenkantį žuvims.

„Tai praktiškai niekuo nesiskiria nuo nuotekų išleidimo į vandenį. Jeigu maudomasi duše, kur naudojamos švarinimosi priemonės, ir nevalytas vanduo būtų išleidžiamas į ežerą, tai būtų lygiai tas pats, kas maudymasis ežere naudojant įvairius šampūnus. Taip nereikėtų daryti, kadangi būtina vandens telkinius apsaugoti nuo azoto ir fosforo junginių, kurių daugiausia yra plovikliuose ir skalbimo priemonėse. Šios medžiagos skatina vandens augalijos vešėjimą ir dumblių augimą. Tokiu būdu suvartojamas vandenyje ištirpęs deguonis ir dėl to jo trūksta vandens gyvūnams. Dėl tokių sąlygų vandens telkinys kenčia“, - GRYNAS.lt kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovas.
Kartais festivalių organizatoriai pasirūpina ekologišku muilu ir šampūnu
Visgi, jo teigimu, oficialaus draudimo maudantis ežeruose ir upėse naudoti šampūnus nėra. Nepaisant to, gyventojų pašnekovas prašė tausoti aplinką ir to nedaryti. Tačiau tiems, kas primygtinai nori ežere švariai nusiprausti, I. Valūnas patarė rinktis ekologiškas švaros priemones, kuriose nėra aplinkai kenksmingų cheminių medžiagų. O norint gauti tokią informaciją prieš perkant produktą jis patarė labai gerai išstudijuoti jo etiketę.
N. Martinaitienė
Reikia žinoti, kad yra tam skirtos vietos, kur galima maudytis ir naudoti tokias priemones. Visos nuotekos turi patekti į valymo įrenginius arba jos turi būti surenkamos. Jos negali tiesiogiai patekti į vandens telkinius.

„Reikia žinoti, kad produktas gali būti ekologiškas dėl aplinkai palankios jo gamybos. Tokiu atveju gamyba ekologiška, bet sudėtis ir poveikis gali būti įvairus. Kiekvieną produktą reikia įvertinti atskirai. Jei produktas augalinės kilmės, tuomet aplinkai jis yra draugiškas. Pavyzdžiui, kai kurios indų plovimo priemonės yra pagamintos iš garstyčių. Jeigu nėra cheminių priedų, tai yra tos pačios garstyčios, kurios auga gamtoje. Labai svarbu gerai įvertinti sudėtį“, - sakė pašnekovas.

Siūlo praustis dušuose, bet ne ežeruose

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėja Nijolė Martinaitienė, paklausta apie šampūno ir muilo naudojimą vandens telkiniuose, pateikė trumpą atsakymą: „Negalima.“ Anot jos, norint švariai nusiprausti naudojant chemijos pramonės sukurtas priemones reikia pasirinkti tam specialiai pritaikytas vietas.

„Reikia žinoti, kad yra tam skirtos vietos, kur galima maudytis ir naudoti tokias priemones. Visos nuotekos turi patekti į valymo įrenginius arba jos turi būti surenkamos. Jos negali tiesiogiai patekti į vandens telkinius“, - sakė N. Martinaitienė.
Aplinkosaugininkai prašo ežerų neteršti putomis/ Edvardo Grigo asm. archyv. nuotr.
Tačiau Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Almantas Vaičiūnas nemano, kad šį reiškinį galima laikyti rimta problema. Jis pripažino, kad Utenos regione nebuvo gauta nei vieno skundo dėl to, jog gyventojai putomis būtų užteršę vandens telkinius. Be to, ir aplinkosaugininkai niekad nėra matę, kad žmonės ežeruose maudytųsi naudodami šampūną ar muilą.
I. Valūnas
Tai praktiškai niekuo nesiskiria nuo nuotėkų išleidimo į vandenį. Jeigu maudomasi duše, kur naudojamos švarinimosi priemonės, ir nevalytas vanduo būtų išleidžiamas į ežerą, tai būtų lygiai tas pats, kas maudymasis ežere naudojant įvairius šampūnus.

Pašnekovas pridūrė, kad dabartiniai teisės aktai nenumato baudos už ežeruose ar upėse naudojamą šampūną. „Nėra buvę tokių atvejų. Apskritai nežinau teisės akto, kuris draustų žmogui, besimaudančiam ežere, naudoti šampūną. Iki šiol tokių problemų nebuvo. Jeigu mašinas pradėtų taip plauti, tada būtų kitas klausimas“, - dėstė A. Vaičiūnas.

Įvedus draudimą festivalių dalyviai neturėtų, kur nusiprausti

Dėl vieno atvejo, kai buvo panaudotas šampūnas, visas ežeras greičiausiai nesuputos. Tačiau visai kitokia padėtis gali būti tose vietose, kur nuolat vyksta įvairūs festivaliai, sąskrydžiai ir kiti renginiai. Jei į tuos ežerus sušoktų šimtai muiluotų žmonių, putų pakrantėje gali būti žymiai daugiau.

Prie Lūksto ežero, esančio Telšių rajone, dažnai vyksta tokio pobūdžio renginiai. Ar jų metu nėra užteršiamas vandens telkinys? Visgi Varnių regioninio parko ekologas Laurynas Novikas nelinkęs manyti, ka šampūnas ir muilas yra labiausiai ežerus teršiančios priemonės. Be to, parko darbuotojai nepastebėjo, kad žmonės tuo piktnaudžiautų.
Uždraudus ežeruose naudoti šampūną festivalių dalyviai neturėtų kur nusimaudyti

„Jei daug žmonių taip maudytųsi, galbūt poveikis ir būtų, bet festivaliai kiekvieną dieną nevyksta. Ypatingos problemos nėra. Jei vienas kitas žmogus nusiprausia su šampūnu ir muilu, tai gal nėra jau tokia didelė problema. Tai yra tik dalelė taršos, kurią gauna ežeras. Ir tai nėra dominuojanti tarša. Žinoma, negerai, kad tokiu būdu plinta chemija. Bet festivaliuose bendrų dušų nėra ir dėl to negalima žmogui neleisti nusiprausti. Vis tik tokie renginiai nėra dažni“, - sakė ekologas.

Jo teigimu, šampūnas ir dušo želė greičiau pasklinda upėse nei ežeruose, tačiau jose tokio pobūdžio tarša greičiau ir išsisklaido. Galiausiai, kad ežerai būtų kuo mažiau teršiami, pašnekovas patarė naudoti ekologiškus produktus.