Nuotraukose matomų apyrankių bei kaklo papuošalų kūrėja – Simona Juotpalytė. Mergina nuo vaikystės mėgo persiūti drabužius lėlėms, tačiau kai lėlės baigėsi, jos galvoje gimė naujų perdirbimo idėjų. Dabar ji ne tik persiuva drabužius sau ar paverčia senas megztinio rankoves kelnėmis savo mažyliui, tačiau ir kuria papuošalus. Tam tereikia kelių senų medvilninių marškinėlių.
„Didžioji dalis marškinėlių, iš kurių gaminu, yra pirkti dėvėtų rūbų parduotuvėse, už kelis litus, kita dalis – mano, šeimos narių ar tiesiog kažkieno atiduoti. Be abejo, papuošalų nebedarau iš visai sudėvėtų ar suplyšusių drabužių. Pirmiausia, marškinėlius paruošiu naudojimui – t.y. išskalbiu. Tada sukarpau juostelėmis ir prasideda kūrybinis procesas. Maišau spalvas, bandau vienokius ar kitokius pynimo budus. Dažniausiai iš pirmo karto nepavyksta padaryti, tenka ardyti, kol galiausiai rezultatas mane tenkina. Nesu skaičiavusi, kiek iš vienerių marškinėlių išeina aksesuarų. Kaklo papuošalas, galbūt, vienas „rimtas“ arba keli spalvoti. Aišku apyrankių išeina daugiau“, - apie kūrybos procesą pasakoja mergina.
Simona niekuomet nesistengė dirbtinai vaikytis ekologijos. Daiktų „perdirbimo“ idėja ją tiesiog lydėjo nuo vaikystės.
„Nuo pat vaikystės persiūdavau drabužius, iš pradžių lėlėms, vėliau, įgūdžiams gerėjant – sau, o dabar viskas sūnui. Man tai atrodo normalus, įprastas reiškinys ir kitaip būti negali! Beje, pas mus namie daug perdarytų daiktų, pavyzdžiui, virtuvinės lempos padarytos iš metalinių dubenėlių, žaislų dėžė – iš būgno. Taip tik įdomiau!“, - kalbėjo Simona.
Jau rašėme, jog medvilnei užauginti ir medvilniniams drabužiams pagaminti reikia daug įvairių išteklių be to, ginantis nuo kenkėjų ant būsimo pluošto išpurškiama daug toksinų, alinančių aplinką, kurioje auga ši žaliava. Todėl, jei įmanoma, reikėtų medvilninius drabužius panaudoti antrą kartą, perdirbti ar persiūti. Teiraujamės Simonos, kodėl ji savo kūrybai rinkosi būtent medvilnę.
„Nes patogu! Kerpi – niekas neyra, nereikia apsiūti ar dar kitaip apdirbti. Gali tempti - neplyšta, liuks! Lengviau, trumpiau užtrunka ir … gražiau! Esu dariusi papuošalus ir iš modelino, bet „neužkabino“, gal nesugalvojau kaip įdomiau padaryt, tai greit ir atsibodo“, - prisipažįsta kūrėja.
Nors Simonos kūriniai itin ryškių spalvų ji jų specialiai nedažo. Vis dėlto, mergina nusprendė kelis pabodusius drabužius atgaivinti ir tokiu būdu.
„Jei pavyks, bandysiu piešinius perkelt ant medžiagos. Negaliu stovėti vienoje vietoje, t.y. daryti taip, kaip jau dariau, greit pabosta. Reikia naujovių. Šie aksesuarai - tik laikina stotelė tobulėjimo link! Grįžtant prie marškinėlių - kokius randu dėvėtų rūbų parduotuvėj, tokius perku ir tada mastau, kaip kokias spalvas suderint“, - dėstė mergina.
Simonos kurtos apyrankės kaiuoja po 8-10 litų, o kaklo papuošalai – apie 15 litų.
Paklausta, ar padarytų nuolaidą marškinėlius atnešusiam žmogui, mergina nedvejodama šūkteli - „Aišku!“.
„Abejoju ar iš to pralobsiu, džiaugiuosi, kad bent kažkas įvertina mano darbą“, - tikina kūrėja.
