Į Rumšiškėse įkurtą Lietuvos liaudies buities muziejaus Dvaro pirtį susirinkusios Pirties bičiulių klubo narės vos atvykusios puolė dengti stalų. Jos sunešė pačių keptus pyragus ir duoneles, patiekalus iš daržovių bei vaisių, šviežiai spaustus sūrius, medų, įvairius užtepus.
Lietuviškų pirties tradicijų puoselėtojos R. Žukauskienės teigimu, viena svarbiausių pirties taisyklių – ne vien sau, bet ir draugams turėti arbatos, rašo „Lietuvos rytas“.
„Alus, sultys ar mineralinis vanduo – nėra tinkamiausi pirčiai gėrimai. Geriausiai gerti pačių paruoštą arbatą, kuri turi skatinti prakaitavimą ir šalinti iš organizmo šlakus“, – kalbėjo moteris.
Pirties bičiulės geria ką tik užplikytą arbatą. Užplikytas žoleles patariama laikyti tik maždaug 5–6 minutes. Nuvargusius pirties mėgėjus atpalaiduoja mėtos, melisos, žemuogės, serbentų lapai. Peršalus pirtyje išprakaituoti padeda viržių, aviečių, liepų žiedų arbatos, o ramunėlių arbata malšina ne tik uždegimus, bet ir skausmą, gerina virškinimą.
Kai iš medžių bėga sula, moterys pirtyje mėgaujasi iš beržų ar klevų kamienų bėgančiu gėrimu. Jų teigimu, pirtyje taip pat sveika gerti girą, tačiau geriausia ją pasigaminti pačioms, o ne pirkti parduotuvėje.
Eiti į pirtį visai tuščiu skrandžiu nereikėtų. Bet ir nederėtų prieš tai persivalgyti. Pirtyje tinka valgyti nesotų ir neriebų maistą. Reikėtų vengti sunkių mėsos ar bulvių patiekalų. Tačiau pirties žinovė tvirtino, kad nedidelis gabalėlis lašinukų nepakenks.
Pirtyje dažnas patiekalas – salotos ir medus, kurį pirties tradicijų puoselėtojos valgo su sūriu ar agurkais.
„Prieš eidama į pirtį aš dažnai kepu pyragą iš manų, aguonų ir kokosų drožlių. Iš mėtų lapų, svogūno, citrinos ir imbiero gaminu užtepą, kuris tinka ant namuose keptos duonos ar sausainių. Kas ragavo, sakė, jog tai tikras energijos ir geros nuotaikos užtaisas“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo R.Žukauskienė.
