Mitas nr. 1. Vis tiek viską sumes į vieną krūvą. „Atliekas surenkantys automobiliai žmonėms atrodo panašūs. Gyventojai, matydami, kad jie atvažiuoja ir ima vieną konteinerį, antrą, trečią, mano, kad tai – ta pati mašina. Neabejotinas mitas”, – pirmąją netiesą apie atliekų išvežimą atskleidžia L. Michalkevičius. Rūšiuotų atliekų surinkimo mašinoje yra kelios atskiros talpos, kuriose atsiduria skirtingų konteinerių turinys. Atliekos iš konteinerių ne iš karto keliauja pas perdirbėjus – jas dar kartą perrūšiuoja pati atliekų rūšiavimo įmonė pagal jų rūšį, kuri yra suinteresuota atliekas atskirti kuo kokybiškiau, kad nepasitaikytų netinkamai išrūšiuotų atliekų prieš jas perdirbant. Pvz. plastikas turi daugiau kaip 7 rūšis ir jos prieš perdirbimą yra sugrupuojamos.
Mitas nr. 2. Rūšiuoti labai sudėtinga. Rūšiavimo schema iš tiesų paprasta – joje yra tik trys konteineriai, tik svarbu žinoti, ką ir kur mesti. „Pavyzdžiui, jogurto indelis įprastai – plastikinis, o štai jo dangtelis yra iš aliuminio folijos ir abu juos reikia mesti į vieną – geltonąjį plastiko konteinerį“, – atliekų rūšiavimo ypatumus atskleidžia įmonės atstovas.
Rūšiuodami žmonės susiduria ir su dar keliais neaiškumais: o ką daryti su maisto likučiais pakuotėje? Patartina juos išspausti, išimti, iškratyti. Pašalinti maisto likučius svarbu, nes ištekėję konteineryje jie gali užteršti kitas, švariai išrūšiuotas atliekas. Visgi jei yra likę vos keli lašai pakuotėje – vargti ir plauti jos tikrai nereikia.
Štai plastikiniai PET buteliai kartais būna su popierinėmis etiketėmis, tačiau L. Michalkevičius patvirtina, jog naujausios rūšiavimo technologijos padeda visame procese ir viskas, ką su plastikiniu buteliu reikia padaryti, tai nusukti kamštelį ir sulankstyti jį tam, kad buteliukas konteineryje užimtų mažiau vietos.
Mitas nr. 3. Iš to man jokios naudos! Neretas susimąsto, kodėl jis turėtų rūšiuoti, jeigu ir taip moka už šiukšlių išvežimą. Atsakymas į šį klausimą paprastas – taupymas. Už mišrių atliekų konteinerius moka vartotojas, o kaina priklauso nuo šiukšlių kiekio – kuo daugiau šiukšlių, kuo dažniau jas reikia išvežti, tuo daugiau reikia ir mokėti. O pakuočių atliekų rūšiavimui skirti konteineriai nieko nekainuoja – šiukšlės išvežamos nemokamai. Ilgalaikėje perspektyvoje planuojama skatinti ekonominėmis priemonėmis – kuo daugiau šiukšlių bus išrūšiuojama, tuo mažiau reikės mokėti už buitinių atliekų išvežimą.
Taigi, rūšiavimo nauda neapsiriboja tik ekologiško gyvenimo būdo propagavimu, sąvartynų plėtros mažinimu, bet ir ilgainiui sumažina išlaidas už šiukšlių išvežimą.
Mitas nr. 4. Rūšiavimo talpos užima daug vietos. Dvi – trys rūšiavimo talpos atrastų vietą bet kokiame bute. Patarimų, kaip ir kur patalpinti šiukšlines gausu: šalia šiukšlių dėžės „apgyvendinkite“ plastikinį maišelį ar kartoninę dėžę, vietoje įprastos įsigykite dviejų skyrių šiukšlinę. Prekybos vietose rasite įvairiausių dydžių, spalvų ir formų kombinuotų talpų šiukšlėms.
„Paprasčiausias variantas taupyti vietą ir rūšiuoti – tai rūšiuoti dviem etapais: namuose tereikia atskirti perdirbamas ir netinkamas tam atliekas, o išnešus šiukšles, išrūšiuoti jas prie pat spalvotųjų konteinerių“,– elementarų rūšiavimo būdą siūlo L. Michalkevičius.
Mitas nr. 5. Perdirbtos atliekos tampa nenaudingomis. Visos perdirbamos atliekos paverčiamos į daugybę naujų ir reikalingų žmogui produktų: perdirbtas plastikas naudojamas gaminti dantų šepetėlius, kilimus, miegmaišius ir netgi kepures ir pan. Perdirbti stiklo gaminiai vėl tampa stiklainiais ar buteliais, o skaldytas stiklas naudojamas statybų darbuose, pavyzdžiui, kelių tiesimui. Štai metaliniai produktai (skardinės, aliuminio folija ir kt.) atgimsta kaip dviračių rėmai, vamzdžiai. Taip pat svarbu pastebėti, kad tiek aliuminis, tiek plienas gali būti perdirbami daugybę kartų neprarasdami savo savybių ir kokybės.
