Svazilandas – daugybės problemų kamuojama šalis, bet pati svarbiausia – maisto trūkumas. Net 80 proc. visų šalyje suvartojamų daržovių (ir kt. maisto produktų) importuojama iš Pietų Afrikos Respublikos. Daugiau nei pusė gyventojų priklauso nuo maisto paramos. Būtent maisto trūkumas galutinai palaužė Svazilando ekonomiką 2011 m. Kol šalis bando atsikelti, paaugliai patys kuria šalies gelbėjimo įrankius.
Apie 70 proc. Svazilando gyventojų gyvena kaime. Taigi, daug gyventojų turi galimybes užsiimti žemės ūkiu, bet tradiciniai vietiniai ūkininkavimo būdai - neefektyvūs. 14 - mečiai Sakhiwe Shongwe ir Bonkhe Mahlalela galėtų tapti šalies didvyriais, nes jaunuoliai sukūrė „unikalų supaprastintą hidroponikos ūkininkavimo metodą“, kuris gali padėti vargingiems šalies gyventojams patiems užsiauginti daugiau maisto. Paaugliai savo projektui panaudojo medžiagas, kurios daugumai atrodo kaip atliekos.
„Google“ organizuotoje Mokslo mugėje, S. Shongwe ir B. Mahlalela projektas laimėjo pagrindinį 50 tūkst. JAV dolerių prizą. Be to, jaunuolius vienus metus nemokamai kuruos žemės ūkio specialistai, kad jie galėtų patobulinti savo išradimą, skleisti jį visoje šalyje ir mokyti kitus.
Naujasis metodas labai paprastas – daigams užauginti panaudojama nereikalinga kartoninė dėžė, pjuvenos ir vištų mėšlas. 14 – mečiai eksperimentuodami išsiaiškino, kad auginant daigus ir daržoves jų būdu, išauginama net 140 proc. daugiau augliukų, derlius padidėjo trečdaliu, augalai užaugo 180 proc. greičiau, o pelnas pardavus daržoves pakilo 114 proc. lyginant su įprastais ūkininkavimo metodais naudojant dirvožemį. Svarbu ir tai, kad S. Shongwe ir B. Mahlalela metodas sumažina laiko sąnaudas derliui nuimti 35 proc., vadinasi ūkininkai galės daugiau laiko skirti kitiems darbams.
Kas yra Hidroponika?
Paprasčiau tariant, hidroponika yra augalų auginimas be dirvožemio. Hidroponika remiasi technologija, kuri konvertuoja šiltnamį į žemės ūkio gamyklą, kurioje apskaičiuojami procesai, numatomi gamybos grafikai ir produkcijos kokybė, panašiai kaip bet kurioje kitoje pramonėje.
Trumpa istorija
Anksčiausiai žinoma hidroponika - Kabantieji Babilono sodai. Hieroglifiniai įrašai apie hidroponiką Egipte datuojami kelis šimtus metų iki mūsų eros. Judriojo ryšio hidroponiniai ūkiai buvo naudojami Pietų Ramiajame vandenyne Antrojo pasaulinio karo metu.
Šiandien, Hidroponika pradeda vaidinti svarbesnį vaidmenį pasaulyje. Populiacijos augimas, klimato pokyčiai, vandens trūkumas ir prasta jo kokybė verčia ieškoti žemės ūkio alternatyvų. Hidroponika leidžia užauginti daug šviežių maisto produktų. Geriausias pavyzdys yra karinio jūrų laivyno povandeninių laivuose įrengtos hidroponinės fermos, kurios yra naudojamos tiekti įgulai šviežius vaisius ir daržoves. Hidroponika labai svarbi besivystančiose šalyse, kur ji užtikrina intensyvią maisto gamybą. Srityse, kuriose nėra daug gėlo vandens hidroponika yra išsigelbėjimas, nes su itin mažais vandens kiekiais galima užauginti padorų derlių, o vandenį panaudoti kitur, arba visai nenaudoti, nes jo tiek paprasčiausiai nebereikia, vadinasi jis lieka gamtai.
Hidroponiai sodai naudojami komerciniais tikslais nuo 1970-ųjų. Tai dar jaunas, bet greitai populiarėjantis auginimo būdas. Aplinką tausojančių produktų paklausa Europos Bendrijoje buvo pagrindinė šio augimo priežastis. Augindami hidroponiniu būdu, augintojai visada žino kokios kokybės jų produktai, kokios medžiagos jiems buvo tiektos. Ant derliaus nepapuola pesticidai ar kita, nuo augintojo nepriklausanti tarša.
Kaip tai veikia?
Hydroponika yra labai efektyvus metodas žemės ūkiui. Dirvožemyje, maistinės medžiagos ir vanduo pasiskirstęs nevienodai ir dažnai augalams reikia eikvoti daug energijos, kad rastų vandens ir maistinių medžiagų. Švaistydami energiją augalai auga lėčiau. Hidroponiniame sode, maistinės medžiagos ir vanduo yra pristatomas tiesiai prie augalų šaknų, todėl augalai auga greičiau, ir todėl derliaus nuėmimas įvyksta anksčiau.
Hidroponikos augintojai padidina augalų augimo viename kvadratiniame metre kiekį, nes augalams nereikia konkuruoti su piktžolėmis ir kiekvieno maisto ir vandens lašelio.
Augalai, auginami hidroponine sistema reikalauja tų pačių maistinių medžiagų, kaip auginami dirvožemyje, tačiau turinys gali būti tiksliau kontroliuojamas. Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų metodų yra maistinių medžiagų ir vandens kiekiai reikalingi augalui augti.
Hydroponinės sistemų maistinių medžiagų druskos jau rafinuotos ir augalams gali jas iš karto naudoti. Tačiau, dirvožemio pagrįstą žemdirbystę, augalų šeriami maistinių medžiagų per mėšlą ir kompostą, kuris turi būti suskaidytas į savo pagrindines formas (maistinių medžiagų druskos) prieš augalams pradedant jį naudoti.
Komerciškai, hidroponinės sistemas dažnai naudoja dirbtinis apšvietimas. Jei saulės šviesa yra lengvai prieinama, tai tampa nereikalinga.
Privalumai
Tarp privalumų, hidroponiniu sistemos leistų efektyviau augalų augimą, naudojantis kai kuriais atvejais iki 95% mažiau vandens nei sodininkystė dirvožemio pagrindu.
Kiti privalumai yra šie:
- ūkis užima mažiau vietos
- Sumažinamas vandens stygius karščio sąlygomis
- Tinka vietovėms be derlingos ariamos žemės
- Augalai pasiekia brandą per daug trumpesnį laiką
- Dirvožemio kenkėjų ir ligų žymus sumažėjimas
- Hydroponiniai sodai reikalauja mažiau priežiūros
Nors Hidroponika yra dar mažiau paplitęs nei kitų augalų auginimo būdus, yra efektyvus ir ekonomiškas pasirinkimas ir tikrai ne sunkiau nei augantys augalai dirvožemyje.
