Viduramžių bažnyčios, akmenimis grįstos gatvelės ir nesibaigiančios alyvmedžių giraitės – tai klasikinis senovinės Europos kraštovaizdis. Aplankykite mažyčius Europos miestelius ir pajauskite jų senovės romantikos dvasią, rašo Travelandleisure.com.
Įsivaizduokite VII amžiaus dvarą mažyčiame Žemutinio Monferato miestelyje Italijos Piedmonto regione. Per kambario švieslangį matyti banguotos kalvos su vynmedžiais, o aukščiau – snieguotos Alpių kalnų viršūnės. Rytais visiškoje ramybėje galima mėgautis pusryčiais – ką tik iškepta duona, sūriu ir raudonųjų apelsinų sultimis.
Taip atostogauti norėtų ne vienas šiuolaikinis keliautojas. Kelios dienos atokiame Europos regione, pažįstant vietinę kultūrą ir vietos žmonių gyvenimo būdą – dėmesio vertas keleto laisvų dienų praleidimo variantas.
Kuo gi vilioja šie maži miesteliai vingiuotomis gatvelėmis, kartais – tik pietų metu dirbančiomis užeigomis ir jaukiomis krautuvėlėmis? Gal sumažintu masteliu, greičiau pagaunamu pardavėjo žvilgsniu, spalvingomis gėlėmis palangėse. O gal šie kaimeliai siūlo atotrūkį nuo dabartinio globalizuoto pasaulio, trumpą pabėgimą į ramią autentišką provinciją.
Taigi, planuodami atostogas pamąstykite apie apsilankymą moderniajai laiko tėkmei nepasidavusiose vietose ir būkite tikri, kad jūsų lūkesčiai bus išpildyti, nes nedideli miestukai pasiūlys nuotykių, archaišką kraštovaizdį ir originalius suvenyrus.
Šasinjolas, Prancūzija
Šis XX a. šeštame dešimtmetyje Marselio elito pamėgtas kaimas žymus savo miegančiais ugnikalniais ir vingiuojančiais, gydomųjų galių turinčiais, šaltiniais. Gurkšnodami prancūzišką vyną vietinėje užeigoje svečiai gali pasigrožėti XII a. romanine bažnyčia. Jei norėtumėte pamatyti ir tų laikų griūvančią pilį, paeikite pusantros valandos iki Durbija kaimo.
Štaufenas (Breisgou), Vokietija
Šis atokus pietų Vokietijos miestelis, besiribojantis su Juoduoju mišku, ideali vieta savaitgalinei vyno degustacijai. Atvykdami nuo Strasbūro, pravažiuosite kalvotas vynuogynų terasas ir, kai privažiuosite storo nuogo Bakcho statulą, suprasite, kad atsidūrėte mažyčiame miestelio centre.
Pagrindinėse gatvėse pastelinėmis spalvomis dažyti namukai nuveda iki pat turgavietės, kurios puošmena – miesto Rotušė su gotikiniu užrašu fasade, žyminčiu miesto istorijos pradžią - 770 m.
Prisijunkite prie vietos verslininkų, vilkinčių dryžuotus kostiumus, ir išgerkite taurę vyno lauko bare, bet perspėjame – anot legendos, jei koks nors atsipalaidavęs keliautojas įkris į vieną iš švarutėlių melioracijos kanalų, einančių per miestą, jam bus lemta vesti vietinę merginą.
Džiornikas, Šveicarija
Tičino (itališkai kalbančio pietų Šveicarijos kantono, - red. past. ) žavesys – nei iš dabarties, nei iš praeities. Tai pasiklydusi laike vietos dvasia. Norint tai įvertintumėt teks pavažiuoti 60 km. į šiaurę nuo populiariųjų ežerų, kurortinių miestų Askonos ir Lokarno ir pasukti link Džiorniko – XIV a. Europos akmenino palikimo, esančio kiek toliau nuo pagrindinio kelio. Nusileiskite į slėnį ir paeikite iki mažyčio sruvenančio upelio, per kurį eina du arkos formos akmeniniai tilteliai. Šio regiono šeimos restoranai vadinami "grotte" ir siūlo tokius patiekalus kaip "spezzatino" (mėsos ragu) su "polenta" (virti kukurūzų miltai), vaisinis pyragas ir, žinoma, vietinis vynas.
Marvao, Portugalija
Yra statūs kalno šlaitai ir yra Marvao – jų visų karalius. Šis miestas pietrytiniame Portugalijos Alentecho regione – susikoncentravęs aplink maurų pilį, pakrikštytą XIII a. Šis akmenų kompleksas, iki šių dienų išlikęs tik dalimis, dvelkia savotiška griūvančia didybe. Stovinti ant uolėto kalno pilis sujungia aplink išsimėčiusius namukus raudonais čerpių stogais, vienuolynus ir kreivas gatveles.
Tersčelingas, Nyderlandai
Esantis tik už 140 km. nuo Amsterdamo ir į šiaurės rytus nuo Vlylando (amsterdamiečių praminto "Vly-bica"), 30 km. ilgio Tersčelingo sala – turistų, ieškančių ramių smėlėtų paplūdymių, o ne šurmuliuojančių paplūdymio klubų kontinentinėje dalyje – priebėga. Čionykščių XIX a. vilų su šlaitiniais stogais ir medinių namų akcentas – Brandario švyturys – seniausias išlikęs Nyderlandų švyturys (pastatytas 1594 m.). Temstant, vasaros mėnesiais – apie vidurnaktį, vietiniai vaikštinėja po prieplaukos smukles ir geria "Jupiler" alų džiaugdamiesi gyvenimu.
Tisvildejė, Danija
Kelionė traukiniu iš Kopenhagos į Tisveldejė – lyg 80 min. ekskursija po kiekvieną Danijos kampelį: pro priemiesčius, žalias kaimiškas vietoves ir miškingus kraštus. Neprailgs nė viena kelionės minutė: Kategato sąsiaurio pakrantėje pravažiuosite ramų pajūrio kaimelį su šiaudinių stogų namais smėlio kopose. Tie, kurie galvoja, kad Danijoje nėra įsimintinų pajūrio kurortų, po apsilankymo šiame saulėtame atokiame pajūrio krašte, tikrai pakeis nuomonę.
Arildas, Švedija
Nors šis žvejų kaimelis pietvakarių Švedijos pusiasalyje nesiskundžia gamtos grožio trūkumu, išskirtiniausia jo vieta – žmogaus rankomis sukaltos medinės konstrukcijos. Tai tarsi skandinaviška Los Andželo Watts‘o bokštų versija, sudaryta iš 90 m. raizgytų tunelių labirintų ir 14 m. aukščio bokšto, į kurį galima įkopti.
Slavonicė, Čekija
Po 1989 m. „Aksominės revoliucijos“ šis nuošalus kaimelis, kurį sudaro dvi miesto aikštės ir miestiečių namai, ištapyti Renesansiškais biblinių scenų grafiti, traukdavo ieškančius prieglobsčio puodžius ir tapytojus iš Prahos. Niekas nesitiki, kad šis kaimas taps mini Berlynu, tačiau yra galimybė, kad neseniai britų architekto Johno Liftono atidarytas "Slavonicės institutas" – meno ir progresyvios minties centras – atvers šiam kaimui kelią į pasaulio meno žemėlapį.
Tirolio Halis, Austrija
Iš Insbruko tiesiai į Viduramžius – tik 10 min. kelio traukiniu. Halis Tirolyje, įkurtas 1303 m., dėka viduramžiškų sutvirtinimų ir vietovės susikrautų turtų iš druskos kasybos ir kaldinimo amato, išliko stulbinamai nepakitęs. Vietos šachtininkai ir amatininkai uždirbdavo daug grynųjų ir galėjo sau leisti statyti pastatus iš geriausių to laiko medžiagų. Tačiau tikrasis šio miesto žavesys atsiskleidžia Alpių apsuptyje ir jį atrasti galite vaikštinėdami pėsčiųjų takais ar slidinėdami vietos trasose, kurių pasirinkimas čia tikrai didelis.
Koguva, Estija
Šiame Estijos salos kaimelyje, kažkada priklausiusiame Švedijai, vietos žvejai ir piemenys išsaugojo laukinę apylinkių gamtą, nepaliestą net tarybiniais intensyvios žemdirbystės plėtros metais. Lankytojai čia vis dar gali išvysti laukines ožkas, lapes, elnius, briedžius, migruojančias gulbes arba užlipti ant 18 m. aukščio "Üügu" skardžio ir pasigrožėti 23-imis orchidėjų rūšimis.
Pliosas, Rusija
Pliosas – rusų turtuolių pamėgtas miestelis ant Volgos krantų. Nuo 1999 m. vietinių viešbučių savininkai rekonstravo provincialius pastatus į rusiškų kaimo sodybų tipo svečių namus. Laimei, Pliosas neprarado savo autentiško slaviško žavesio – rusiškose krosnyse degančių malkų kvapo, rūkytų Volgos karšių pardavėjų ir "babuškų" su pilnomis pintinėmis miško gėrybių.
