Aplinkos ministerija skelbia, kad daugiabučių renovacijos procesai vyksta tokiu tempu, kokiu ir siekiama – šiuo metu sutartis jau turi 27 savivaldybės, dar 13 tai padarys šią savaitę, 12 – birželį. Iš viso pasirengimo renovacijai darbai jau vykdomi 839 daugiabučiuose, kuriuos Aplinkos ministerijos iniciatyva atrinko savivaldybės.
Šių daugiabučių gyventojams renovacija nieko nekainuos – visos išlaidos bus padengtos iš daugiabučių energetinio efektyvumo didinimui skirtų lėšų. Kitiems gi dar svarstantiems, ar savo būstus renovuoti, kyla įvairiausio plauko klausimų. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (BUPA) registruoja dažniausiai vartotojų užduodamus klausimus, o GRYNAS.lt, juos susisteminęs, pateikia 10 pačių aktualiausių.
1. Kiek vienam gyventojui ar šeimai vidutiniškai gali kainuoti namo modernizavimas?
Vertinant jau įgyvendintus atnaujinimo projektus, skaičiuojama, jog pastato D energetinio naudingumo klasei pasiekti vidutinė investicija vienam 60 kvadratinių metrų butui sudaro apie 7 tūkst. litų. Siekiant C ar dar aukštesnės klasės, investicija – apie 18 tūkst. litų.
2. Kodėl dabar, sunkmečiu, gyventojams siūloma imti paskolas ir modernizuoti savo namą?
Dabar itin tinkamas metas atnaujinti būstą. Juk statybos darbų kainos nukritusios ir galima palankesnėmis sąlygomis pasirinkti geresnius rangovus. Kita vertus, sunkmetis yra geriausias metas investuoti į energiją taupančias technologijas. Daug pajamų išleidžiame mokesčiams už šildymą, taigi į tai investuoti apsimoka visada, o ypač – blogesniais laikais. Pažymėtina, kad gyventojams, turintiems nuosavų lėšų būsto atnaujinimui, skolintis nėra būtina.
3. Nuo ko pradėti pasirengimą dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo programoje?
Visus būtinus paruošiamuosius darbus galima atlikti trimis etapais. Pirma, paruošiamas preliminarus pasiūlymas gyventojams dėl namo atnaujinimo tikslingumo. Namo bendrijos valdyba, pirmininkas ar administratorius turėtų apibendrinti informaciją apie namo fizinę ir energinę būklę, duomenis apie laukiamus atnaujinimo rezultatus, valstybės paramos teikimo būdus ir galimybes. Valdytojas ar administratorius gyventojams asmeniškai ar įmesdamas į pašto dėžutes įteikia šią informaciją bei preliminarų pasiūlymą.
Susirinkimą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis bendrijos įstatais arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartimi, o jei bendrijos daugiabutyje dar nėra ar jungtinės veiklos sutartis nesudaryta - Civiliniu kodeksu. Sprendimą atnaujinti namą priima butų ir kitų patalpų savininkų dauguma (50 proc. savininkų plius vienas balsas).
Trečiajame etape pradedamas rengti namo atnaujinimo projektas. Patalpų savininkai konkurso būdu pasirenka specialistus, kurie įvertina namo energinį naudingumą ir parengia investicijų planą. Energetinio naudingumo sertifikatą išduodančių specialistų registrą tvarko Statybos produkcijos sertifikavimo centras.
Investicijų planas rengiamas remiantis namo energetinio naudingumo sertifikato ir namo fizinės būklės įvertinimo duomenimis. Plane nustatomos namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės, jų energetinis naudingumas, preliminari numatomų priemonių įgyvendinimo kaina ir investicijų atsipirkimo laikas. Sudaromas preliminarus finansavimo planas.
Parengtą planą specialistai gali viešai aptarti su patalpų savininkais, o tada suderinti su Agentūra. Gyventojams belieka susirinkime ar balsuojant raštu planą patvirtinti, ir darbai gali prasidėti.
4. Kokiomis lėšomis finansuojamas daugiabučių namų atnaujinimas?
Lėšos daugiabučiams namams atnaujinti bus skiriamos iš trijų šaltinių. Tai - Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, valstybės lėšos ir gyventojų lėšos.
Šiuo metu daugiabučių namų savininkai, apsisprendę dalyvauti atnaujinimo programoje pagal JESSICA finansavimo modelį parengę tam būtinus projektus ir iki 2013 m. gruodžio 31 d. pasirašę statybos darbų sutartį su rangovu, įgija teisę ir 2014 metais gauti valstybės paramą investicijoms (statybos darbams) 15 proc. arba 40 proc. priklausomai nuo pasiekto energijos efektyvumo.
5. Jeigu žmogus neturi darbo ir pajamų, kokios yra jo galimybės renovuoti savo daugiabutį namą?
Socialiai remtini asmenys, turintys teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą techninės dokumentacijos parengimui, bei statybos ir rangos darbams paimto kredito ir palūkanų padengimui. Kitaip tariant, visa renovacija jiems absoliučiai nieko nekainuoja.
6. Žmonės turi baimių, kad bankai nustatys milžiniškas palūkanas ir žmonės neišsimokės kreditų.
Asmenys, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, turi galimybę iš bankų skolintis su nedidesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis visam kreditavimo laikotarpiui (iki 20 metų). Šios palūkanos nekis visą kreditavimo laikotarpį, tad kreditus išsimokės visi. Palūkanas nustato ne bankai, tai yra ne bankų pinigai.
Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma ar daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Tai yra minimalus butų savininkų skaičius, kurie sutinka atnaujinti namą turi būti 50 proc. + 1 balsas. Tie, kurie nesutinka su priimtu sprendimu atnaujinti daugiabutį namą, privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, dėl kurių yra priimtas savininkų sprendimas.
8. Senoji modernizavimo programa su 50 proc. valstybės parama buvo geresnė nei esama su 15 proc.
Tiesa, jog pagal senąją daugiabučių modernizavimo programą žmonės gaudavo 50 proc. valstybės paramą statybos darbams, tačiau tuomet iš bankų tekdavo skolintis su milžiniškomis palūkanomis, taip pat buvo vos kelios kompleksiškai remiamos energinį efektyvumą didinančios priemonės. Šiuo metu remiama daug daugiau energinį efektyvumą didinančių priemonių, tarp kurių ir alternatyvius energijos šaltinius naudojančios priemonės. O iš banko skolinamasi su ne didesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis. Todėl, kai skolinamasi 20 metų laikotarpiui, galutinės išlaidos pagal naująjį finansavimo modelį yra beveik identiškos toms, kurios susidarydavo vykdant senąjį finansavimo modelį.
9. Kas lems paramos dydį ir kiek šiuo atveju svarbūs namo statybos metai ar naudingas plotas?
Valstybė kompensuos 15 proc. investicijų energinį efektyvumą didinančių priemonių įgyvendinimui, jei šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus projektą bus sumažintos 20 proc. Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bus papildomai kompensuojama dar 15 procentų investicijų, jei šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus projektą bus sumažintos ne mažiau kaip 40 procentų. Lėšos bus skiriamos iš Klimato kaitos specialiosios programos.
10. Ar bus taikomos PVM lengvatos šildymui įgyvendinus atnaujinimo projektą?
Kaip skelbia BUPA, kas mėnesį sulaukiama per tūkstantį gyventojų paklausimų apie renovaciją. 2013 metų duomenimis, sausį tokių užklausų sulaukta 1164, vasarį - 1428, kovą – 1086 ir tik balandį kiek mažiau nei tūkstančio – 940.
BUPA Viešųjų ryšių ir informavimo skyriaus vedėja Danguolė Krupovnickienė GRYNAS.lt teigė, kad pasakyti, kurio miesto gyventojai aktyviausiai domisi renovacija, agentūra negali, nes tokios analizės neatlieka, tačiau pastebima, kad gyventojų domėjimąsi renovacija labiausiai suaktyvina du veiksniai. Pirma, kai apie renovaciją kalbama viešai (televizijoje, radijuje, viešose diskusijose, internete). Antra, kai renovacijos galimybės pristatomos konkrečiame name ir/ar gyventojai jau apsisprendė dalyvauti programoje.
