Kaip aiškino Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas, per pastarąjį mėnesį buvo uždengtas naujas stumbrų voljero stogas, sumontuota dalis aptvaro, perdažytas pastato fasadas.

„Pirmasis stumbras į Kauno zoologijos sodą atkeliavo iš Lenkijos. Praėjus maždaug metams po mūsų zoologijos sodo įkūrimo 1938 m. liepos 1 d., Varšuvos zoologijos sodas kartu su kitais gyvūnais Kauno zoologijos sodui padovanojo ir stumbro patiną. Dovanotas stumbras gyveno vienas, prie pat sodo vartų, buvo lėtas ir paklusnus, leisdavosi kasomas. Deja, šis gyvūnas 1942- aisiais vokiečių buvo išgabentas iš Kauno zoologijos sodo. Kaip, manoma, – į Hermano Geringo medžioklės dvarą Rytų Prūsijoje.

1964-aisiais į Kaune esantį zoologijos sodą iš centrinio stumbrų veislyno – Prioksko terasinio draustinio – buvo parvežti du stumbrai: Taika ir Gaisras“, – pasakojo Lietuvos zoologijos sodo vadovas.

Beržyne žolę rupšnoja stumbras

Šiuo metu šiame sode gyvena trys stumbrai: patelė Gytė, 1996 m. atvežta iš Panevėžio stumbryno, patelė Prachovka, 2002 m. atvežta iš Chomotovo zoologijos sodo, ir patinas Popcornas, kuris 2012 m. atkeliavo iš Varšuvos zoologijos sodo. Taip pat Kauno zoologijos sodo planuose numatyta į atnaujintą bei padidėjusį stumbrų voljerą atvežti ir ketvirtą stumbrą.

Nuo šeštadienio Lietuvos zoologijos sodo lankytojai galės stebėti stumbrų gyvenimą jų naujuose namuose.

Europos stumbrai – vieni didžiausių laukinių žinduolių iš Lietuvos miškų išnykę prieš keletą šimtmečių. Lietuvos giriose dar XVI a. stumbrus medžiojo privilegijuoti feodalai. Stumbrai iki šių dienų išliko tik padedant zoologijos sodams ir parkams. Stumbrai yra įtraukti į Lietuvos Raudonąją ir Tarptautinę Raudonąją knygas.