Šios naujovės sumanytojas – Panerių girininkijos eigulys Janas Adamovičius. Aeroz oliniais dažais jis apipurškė ne tiktai eglių kamienus, šakas, bet ir kelmus. Dabar miškininkai matys, kurie medžiai nukirsti anksčiau, o kurie – šiomis dienomis.
Šviesą atspindintys dažai medžiams nekenkia. Tačiau jie ant eglių laikysis mažiausiai porą metų, jų nenuplaus lietus.
Kad nevogtų eglių, miškininkai jas ne tik nudažė. Jie prieš šventes ir perkasė į mišką vedančius kelius.
„Išskyrus vagis, tai niekam nesutrukdys. Juk dabar nėra nei uogautojų, nei grybautojų“, – samprotavo J. Adamovičius.
Tačiau vien Keturiasdešimties Totorių miško plotas yra apie 400 hektarų, o į jį veda šimtai kelių. Visų jų sukontroliuoti neįmanoma. O perkastus kelius miškininkai užlygins po Naujųjų metų.
Vien tik Panerių girininkijoje vagys kiekvienais metais nukerta nuo šimto iki dviejų šimtų eglių. Labiausiai nuo ilgapirščių kenčia arčiausiai sostinės esanti ne tik ši, bet ir Liepynės girininkija.
Todėl kitąmet R. Ribačiauskas žada vagims ir dar vieną naujovę: „Elgsimės dar šlykščiau. Ne tik dažysime medžius, bet ir karpysime eglių lajas“.
