Tačiau kai į Seimą kelią prasiskynė Ginklų ir šaudmenų konrtolės įstatymo pataisos, kuriomis siekiama leisti medžiotojams naudoti naktinio matymo prietaisus, medžioklę bandyta paversti tiesiog karu. Karu prieš beginklį, apsiginti niekaip negalintį žvėrį, kuris užkluptas naktį iš pasalų nebeturi jokios vilties išlikti.
Nereikia būti specialistu, kad suprastum, jog apsiginklavęs karine įranga medžiotojas tampa nebe medžiotoju, o tiesiog skerdiku. Įstatymo pataisų autoriaus Algimanto Salamakino pretekstas leisti medžiotojams naudoti naktinio matymo prietaisus kelia nemažai abejonių. Esą tai reikalinga kovojant su Afrikiniu kiaulių maru. Tačiau mūsų medžiotojai su šia užduotimi jau spėjo neblogai susidoroti ir pernai. Be jokios papildomos įrangos jie sugebėjo sumedžioti 62 tūkst. arba 90 proc. Lietuvos populiacijos šernų. Tad pagrindinės priežasties, kodėl reikia leisti medžioti su naktinio matymo prietaisais kaip ir nelieka.
Tuo tarpu priežasčių to nedaryti – apstu. Žvėrims apsisaugoti nuo žmogaus liko vienintelis laikas – naktis, kai pasinėrę į tamsą jie gali bent trumpam atgauti ramybę ir pailsėti. Jeigu būtų leista juos medžioti su naktinio matymo prietaisais, visas trumpas žvėries gyvenimas tebūtų nuolatinė ir beprasmė kova už išlikimą.
Pats dar būdamas aplinkos ministru dėjau visas pastangas, kovojant su brakonieriais. Tuo tarpu leidus medžioti su naktinio matymo prietaisais, brakonieriams būtų dar labiau atrišamos rankos, o aplinkos apsaugos pareigūnai taptų bejėgiais ir negalėtų atskirti, kaip vienas ar kitas gyvūnas sumedžiotas – su naktinio matymo prietaisais ar be jų. Juk naivu tikėtis, kad šernus naktį medžiojantis žmogus, savo taikiklyje pamatęs elnią ar stirną, naktinio matymo prietaisą visada nuims nuo ginklo ir jo nepanaudos. Žinoma, pasitaiko atvejų kai ir dabar panaudojami naktinio matymo prietaisai, už kurias medžiojantiems vis dar gresia baudžiamoji atsakomybė, bet bent jau jis žino, kad jo sąžinė nėra švari ir jo elgesys pažeidžia įstatymus, jam reikia nuolat slėptis nuo kolegų, meluoti. Ką kalbės jo sąžinė ir draugai, kai leisime jam naudoti tokius taikiklius be skrupulų?
Tiems kurie sako, esą legalizavus medžioklę su naktinio matymo prietaisais, būtų sužeista mažiau žvėrių, aš atsakau: medžiotojas turi šauti tik tada, kai yra tikras, kad pataikys ir kad jo šūvis bus mirtinas. Kitu atveju jam reikia ne naktinio matymo prietaisų, o atsisveikinti su ginklu ir geriau užsiimti žvejyba.
Džiaugiuosi, kad ne visi medžiotojai yra už tokias Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas. Dar prieš šio klausimo nagrinėjimą Seime Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ išreiškė nepritarimą idėjai medžioti su naktinio matymo prietaisais ne tik dėl nacionalinio saugumo, saugaus elgesio medžioklėje bet ir medžioklės kontrolės problemų. Įstatymo pataisoms nepritarė ir Aplinkos ministerija bei Seimo Nacionalinio saugumo bei gynybos komitetas. Be to, turime atsižvelgti ir į Europos Sąjungos teisės aktus, kurie griežtai riboja naktinio matymo prietaisų medžioklėje naudojimą. Juk jų naudojimą yra įteisinusios vos keletas Europos valstybių, tuo tarpu didžioji dalis – apskritai griežtina medžioklės kontrolę ar net uždraudžia kai kurias jos rūšis.
Šiuolaikinės medžioklės tikslas seniai nebėra apsirūpinimas maistu, todėl turime gerbti ir puoselėti šio užsiėmimo tradicijas ir garbingumą, o ne primityvinti ir menkinti jį, suteikiant teisę mišką paversti mūšio lauku ar paprasčiausia skerdykla.
