Ruandos Vulkano nacionaliniame parke gyvena apie 480 kalnų gorilų. Pasaulyje jų belik tik apie 790, bet šis skaičius gerokai didesnis nei buvo prieš du dešimtmečius. Ruandos, Ugandos ir Kongo demokratinės respublikos pastangų dėka – jų skaičius lėtai atsigauna ir galbūt joms dar yra vilties išlikti.
Gorilos padėjo išlikti ne tarptautinė parama ar valstybių biudžetai, bet turistai. Gamtinis turizmas – naujausia keliautojų mada. Ruanda jų pritraukia daugiausiai. 2011 m. Vulkano nacionaliniame parke apsilankė apie 23 tūkst. lankytojų. Visi jie sumokėjo po 500 JAV dolerių (~ 1380 Lt) už tai, kad iš arti galėtų pamatyti kalnų gorilas, valandėlę pasižiūrėti kaip jos valgo ar ilsisi ir pamėginti pasikalbėti jų kalba.
Tie 23 tūkst. lankytojų parkui atnešė virš 31 mln. Lt pajamų. Papildomai uždirba ir kitų pramogų tiekėjai, viešbučiai, ūkininkai. Tai dideli pinigai neturtingoms Afrikos valstybėms ir jie panaudojami konkrečiam tiksliui – išsaugoti gorilas. Tačiau pats išsaugojimas čia nevyksta tik brakonierių gaudymų ar gorilų veisimu nelaisvėje.
Ruandos valdžia suprato, kad reikalingi kiti sprendimai. Gorilos buvo medžiojamos dėl jų iškamšų paklausos juodojoje rinkoje. Be to, kai kuriuose kraštuose tikima, kad tam tikros gorilų kūno dalys gydo ar apsaugo nuo ligų ar kitų negandų. Brakonieriai Vulkano nacionaliniame parke ne tik gaudomi, bet ir įdarbinami. Buvę nusikaltėliai tampa darbuotojais ir po intensyvių kursų ima suprasti, kodėl tai ką jie darė buvo blogai. Netrukus jie jau patys gaudo kitus brakonierius ir tikisi, kad jie prisijungs prie gyvūnų išsaugojimo.
Gorilos taip pat labai kenkė ir nelegalūs miško kirtimai. Šiems primatams reikia didžiulių teritorijų ir daug maisto, bet vietiniai kirsdavo miškus, nes buvo labai neturtingi: jiems reikėjo kuro arba mediena buvo parduodama. Šalis, kurioje net ir menkiausios pajamos brėžia ribą tarp gyvybės ir mirties pateisinamos visos priemonės išgyventi. Dabar parko valdžia padeda ūkininkams geriau ūkininkauti, o savo produkciją parduoti turistams. Už surinktus pinigus statomos mokyklos ir kviečiami savanoriai jose mokytojauti. Lėtai gyvenimo lygis kyla.
Neįprastą išsaugojimo planą papildo ir intensyvios švietimo programos. Gyventojams aiškinama apie bioįvairovę ir jos svarbą pasauliui, bet tuo pačiu ir sudaromos sąlygos žmonėms pragyventi. Ruandos patirtį jau kopijuoja Uganda ir Kongo demokratinė respublika, šios metodikos pritaikomos ir kitiems gyvūnams išsaugoti.
