Vasaros pradžioje rudosios meškos dažnai apsilanko Rytų Lietuvos miškuose. Tai – iš gretimų Baltarusijos miškų užklydę žvėrys, kurie retai stebimi, tačiau aptinkamos jų pėdos.
Šiemet birželio pradžioje Rimantas Kugelevičius Švenčionių rajone, Krašuonos vietovėje aptiko suaugusios rudosios meškos pėdsaką. Miškininkas ir gamtos fotografas Rimantas Nalivaika patikrino šį pranešimą, pėdas nufotografavo ir jas išmatavo.
Priekinės letenos pėdsako ilgis 18 cm, plotis 15 cm, užpakalinės letenos pėdos atspaudo ilgis 26 cm, plotis – 13 cm.
GRYNAS.lt pernai gegužę rašė apie šalia Vilniaus klaidžiojusią mešką. 2010 metais birželį Aukštaitijos miškuose, Labanoro girioje, lokio pėdsakus buvo pastebėjęs Švenčionėlių medžiotojų būrelis - panašiu metu gretimose Adutiškio apylinkėse, ne vilkams būdingu stiliumi buvo papjautas 80 kilogramų veršiukas ir viena avis.
Tais pačiais metais, tik po keleto mėnesių, mešką Šilutės rajone pastebėję teigė grybauti išsiruošę klaipėdiečiai, tačiau gyvūno nufotografuoti jiems nepavyko.
Kaip ir kiti lokinių šeimos nariai, rudieji lokiai pasižymi tvirtu kūno sudėjimu. Rudieji lokiai sveria nuo 130 iki 700 kg. Kūno ilgis 1,7 - 2,8 m, aukštis ties pečiais 90-150 cm. Kailis storas, įvairių rudos atspalvių nuo šviesios iki tamsiai rudos arba pilkos spalvos. Galva apvali, nasruose 42 dantys. Virš pečių kūpso didelė raumenų kupra, jos dėka rudieji lokiai pasižymi didele fizine letenų galia. Galūnės ilgos ir stiprios, panašaus ilgio. Pėdos turi po penkis nagus, kurių ilgis 8 - 15 cm.
Lietuvoje meškų pasitaiko, tačiau nuolat jos čia negyvena, o užsuka iš Latvijos, Baltarusijos, yra jų ir Lenkijoje.
Gamtininko Daumanto Liekio vaizdo reportažas apie lokių populiaciją, mitybos bei dauginimosi ypatumus:
Faktai:
Lietuvoje lokio kaulų rasta V-I a. pr. m. e. ir XIII – XVIII m. e. a. archeologinių paminklų kultūriniuose sluoksniuose. Didėjant gyventojų tankumui ir vystantis gyvulininkystei, lokius imta persekioti kaip plėšrūnus, darančius žalą naminiams gyvuliams. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių jų ėmė mažėti. Be to, daug lokių išnaikinta dėl miškų kirtimo XVII-XVIII a. XIX a. II-joje pusėje lokių liko tik miškingesnėse vietovėse. Lietuvos gamtininkas Tadas Ivanauskas nurodo, kad paskutinis lokys Lietuvoje nušautas 1883 m.
Tačiau į Lietuvą lokiai kartais užklysta iš Latvijos ar Baltarusijos. 1967 m. lokys pastebėtas Alytaus, 1968 m. – Varėnos rajonuose, 1975 m. vienas matytas Biržų girioje, o 1982 m. – Ukmergės rajone, 2009 m. - Švenčionėlių medžiotojų būrelis pastebėjo lokio pėdsakus Labanoro girioje.
