„Vakar vakare savo kieme pavyko nufotografuoti naktinį drugį, tačiau niekaip nepavyko jo atpažinti (apie 5-6 cm ilgio). Būtų labai įdomu sužinoti, koks tai drugys“? - klausė skaitytoja.

Entomologas Giedrius Švitra iš fotografijos atpažino drugį. Anot jo, tai yra gluosninis medgręžis (Cossus cossus).

„Šis vabzdys nėra retas. Matyt, skaitytojos sode yra senų vaismedžių arba gretimuose plotuose yra krūmynai su senais lapuočiais medžiais, kuriuose vystosi vikšras, išgrauždamas plačius takus. Tai įspūdingi vikšrai, kurie rudeniop dažnai stebimi ropojantys ant žemės tuo metu, kai ruošiasi virsti lėliukėmis“, - aiškino G. Švitra.

Drugiai skraido naktį, skrisdami parpia. Vikšrai pliki, pasitaiko tik pavieniai šereliai, turi 16 kojų. Gyvena medienoje, išgraužia plačias landas ir kenkia vaismedžiams ir daugeliui lapuočių miško medžių.

Drugiai skraido liepos mėnesį. Kiaušinėlius deda į žievės plyšius, dažniausiai kamieno apatinėje dalyje. Patelė sudeda iki 1000 kiaušinėlių. Vikšrai gyvena medienoje, išgraužę dažniausiai gulsčias landas.

Į GRYNAS.lt redakciją skaitytojai ir anksčiau yra atsiuntę drugių fotografijų. Skaitytoja Silva atsiuntė kelių, jai nematytų, drugių fotografijas bei klausė, kas tai per vabzdžiai.

Tą kartą G. Švitra teigė, kad šiose nuotraukose užfiksuoti dviejų rūšių vabzdžiai: akiuotieji sfinksai (Smerinthus ocellata) ir pušiniai sfinksai (Sphinx pinastri). Abi rūšys Lietuvoje dažnos, ko gero, dažniausios iš visų sfinksų.

Pušinių sfinksu priekiniai sparnai pilki ar pilkai rudi su juodu ir iš dalies šviesiai pilku piešiniu, užpakaliniai sparnai be aiškaus piešinio. Mėgsta pušynus, skraido gegužės - rugpjūčio mėn.

Akiniuotojo sfinkso priekiniai sparnai rusvi su tamsiu marmuriniu piešiniu. Užpakaliniai sparnai rausvi su stambia juoda akimi, jos viduje esantis žiedelis mėlynos spalvos. Randamas lapuočių ir mišriuose miškuose, paupiuose, paežerėse, soduose, parkuose. Skraido gegužės – liepos mėn.

Sfinksai – drugių šeima, kuriai priklauso stambūs su storu ir į galą nuolaidžiai nusmailėjusiu pilveliu drugiai. Straublelis ilgas, antenos storos, verpstiškos. Priekiniai sparnai ilgi, siauri, standūs, užpakaliniai trumpi. Sfinksai labai vikrūs ir ištvermingi skraidytojai, galintys toli keliauti. Todėl į Lietuvą užklysta iš Afrikos, Vidurinės Azijos, Viduržemio jūros kraštų. Skraido prietemomis ir naktimis. Vikšrai stori, pliki, ryškių spalvų, su mėsinga ar ragiška smailia išauga ant nugaros pilvelio gale. Pasaulyje yra apie 1200 rūšių. Lietuvoje labai dažnai sutinkami: akiuotasis, pušinis, tuopinis, karpažolinis sfinksai.