aA
Žiemos be stintų neįsivaizduoja nei žvejai, nei šias žuvis pamėgę gyventojai, kasmet su nekantrumu laukiantys progos jų paragauti. Pajūrio žvejai kalba, kad šiemet agurkais kvepiančių žuvų nėra daug, tad ir jų kaina gali būti atitinkama. Tiesa, vieni stintų gaudytojai mano, kad šių žuvų mažiau, nes jų ištekliai menksta, kiti gi sako, kad tiesiog reikia laukti geresnių metų.
Stintų žvejyba jūroje
Stintų žvejyba jūroje
© Mindaugas Milinis

Stintų vis mažiau

Buvęs Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas ir jau 20 metų žvejys Viktoras Butavičius sako, kad stintų, kaip ir daugelio kitų žuvų, ištekliai sparčiai mažėja ir ateis diena, kai jas gaudyti teks uždrausti.

„Jei norim, kad šios žuvys išliktų, reikia leisti joms išneršti nors vieną sezoną, bet jeigu tinklo akytumas 16–17 mm, tai šita žuvis dar neneršus yra, nepalikus palikuonių. Mes 18–19 mm akytumo tinklais gaudydavom. Jinai praeina, išneršia ir palieka palikuonis. Bet dabar su 18–19 mm akutėm jau nieko nebepagauna, nes labai mažai likę tos stintos ir ta nedidelė“, – sako jis.

Stintos
Stintos
© Shutterstock

Anot pašnekovo, situacija su žuvimis primena užburtą ratą – jei nori pagauti stintų, turi naudoti tinklą mažesnėmis akutėmis, bet tuomet pagauni dar neišneršusias žuvis ir jų populiacija toliau mažėja. „Kerti šaką, ant kurios sėdi“, – tikina jis.

„Reikėjo seniai visus tralus uždrausti. Rankom kai patraukia, tai nieko labai blogo nepadaro, bet kai mariose nerštavietėse traukia pusės kilometro tralu, tai ir viskas. Kai žvejojau 1990–1992 metais, 15–20 tonų būdavo vienas traukimas. Dabar tiek nebeištraukia, 10 kartų reikia sumažinti. Reikia uždaryt nerštavietes ir tą gaudymą. Ten tinklaičiais mariose neišgaudysi po ledu, bet kai nueina ledas, jas traukia tralais, tada yra kitas dalykas. Stintos žvejojamos visoje jūroje, pakrantėje, ir pas latvius būna, ir pas mus, link Karaliaučiaus, Juodkrantėje pakrantėje – visur. Ir ten tinklus stato“, – kalba žvejys.

Poledinė stintų žvejyba
Poledinė stintų žvejyba
© DELFI / Virginija Spurytė

Anot jo, stintos pasirodė gruodžio pradžioje, tačiau neseniai kalbinti žvejai pasakojo traukę tuščius tinklus.

Jis priduria, kad skaniausia stinta yra sugauta jūroje. „Jau pačiose Kuršių mariose stinta būna nebe ta, nekokybiška mėsa, nes ji jau išsekusi, viską atidavusi ikrams. Mariose ji dar ir gauna gėlo vandens, suprastėja“, – komentuoja žvejys.

Atplaukia kas 4 metus

Kuršių mariose dažnai žvejojantis Rokas įsitikinęs, kad stintų šį sezoną yra mažiau, nes ne tie metai. Anot jo, gausesni jų būriai pasirodo kas ketverius metus.

„Iš mano patirties didžiausi stintų užėjimai būna kas 4 metus. Tą jau nuo vaikystės žinojom. Pernai buvo išvis mažai, o prieš tai buvo labai geri metai. Šiais metais jų truputį daugiau, tik jos vėluoja, dabar tik ateina didesni kiekiai. Stintų sezonas jau nuo spalio prasideda, o pasirodė šiemet jų daugiau tik po Naujųjų“, – tikina žvejys.

Anot jo, nuo krantinės dabar daug stintų žvejai nepagauna, dažniausiai žvejoja iš valčių.

Stintų žvejyba jūroje
Stintų žvejyba jūroje
© Mindaugas Milinis

„Plukdo kiti arba patys plaukia su valtimis, leidžia šviesas į vandenį ir gaudo čia, uoste, prie dujų terminalo arba farvaterio. Per vieną išplaukimą būna 2–4 kg pagauna Kuršių mariose. Stintos eina iš jūros į marias, tada lenda į upes: Skirvytę, Atmatą, Miniją. Ten neršia, o apie liepos vidurį–rugpjūčio pradžioje grįžta. Su žuvimi daug kas priklauso nuo orų“, – sako žvejys.

Roko teigimu, kadangi stintų gausesni būriai pasirodo kas 4 metus, daugiausiai jų tikimasi sulaukti 2024-aisiais.

Jo manymu, stintų populiacija nemažėja, nebent įtakos turi vėjai, kurie nepasuka jų link pajūrio. Stinta, nors ir labai populiari Lietuvoje, žvejo teigimu, nėra laikoma vertinga žuvimi.

Kaina priklauso nuo kiekio

Žvejys V. Butavičius sako, kad nors ir stintų mažai, tradicinei jų šventei prigaudyti turėtų pavykti: „Po 100–200 kg jei pagauna, tai ir užtenka. Tik nežinau, ar tiek pagaus. Po 40–50 kg traukia dabar. Būdavo į tinkliuką iki pusės tonos pagaudavo, kai pradėjo žvejoti. Ten dviese po 4 valandas prie vieno tinklo praleisdavo, kol viską išimdavo.“

Žvejys tikina, kad stintų kaina auga priklausomai nuo to, koks sezonas.

Palangos stintos
Palangos stintos
© DELFI / Rita Gečiūnaitė

„Litais po 50 centų, po litą būdavo kilogramas. Dabar kilogramas – 8–10 eurų. Pernai viena kepta stinta buvo gal vienas euras. Šiemet, matyt, bus panašiai. Per daug kainų užsikelti irgi negali, nieks nepirks“, – svarsto pašnekovas.

Iš tiesų stintų kainos šiemet ne ką mažesnės. Klaipėdoje už didesnių žuvų kilogramą sausio pradžioje buvo prašoma 9,99 euro, mažesnių stintų – 7,99 euro. O štai prieš Naujuosius už kilogramą agurkais kvepiančių žuvų pardavėjai prašė 7 eurų. Juodkrantėje kilogramas stintų kainuoja 7,50 euro.

Prašo nepamiršti taisyklių

Aplinkosaugininkai primena, kad žvejojant stintas privaloma turėti žvejo mėgėjo bilietą, taip pat žvejai su savimi gali būti pasiėmę ne daugiau kaip 4 įrankius ir ne daugiau kaip 12 kabliukų.

„Jei į žvejybą atėjote su viena meškere, ant jos galite kabinti 12 kabliukų. Jei atsinešėte 2 meškeres – po 6 kabliukus, jeigu 3 meškeres – po 4 kabliukus, jei 4 – po 3 kabliukus ant kiekvienos meškerės. Taip pat, noriu atkreipti dėmesį, kad sužvejotų stintų kiekis yra neribojamas, tačiau žvejai turi nepamiršti, jeigu žvejojama ne nuo ledo, visas kitas pagautas žuvis, išskyrus stintas ir plekšnes, turite nedelsiant paleisti atgal į tą patį vandens telkinį“, – apie pagrindines taisykles Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai yra teigęs Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.

Poledinė stintų žvejyba
Poledinė stintų žvejyba
© DELFI / Virginija Spurytė

Jis taip pat priminė, kad 5 metrų spinduliu nuo žvejybos vietos turi būti surinktos ir į konteinerius išmestos visos komunalinės atliekos.

Nesilaikant Mėgėjų žvejybos taisyklių žvejai gali būti baudžiami. Pavyzdžiui, jei naudojama daugiau kabliukų nei leidžiama, žvejui gresia bauda iki 60 eurų, o jeigu jis turi draudžiamą, ne mėgėjų žūklės įrankį (statomą tinklą, tinklinį ekraną ar didesnį nei 1 metro skersmens tinklinį samtelį) – nuo 120 iki 300 eurų. Tokiais atvejais konfiskuojami ir draudžiami žvejybos įrankiai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
3.7692
Delfi PliusViktorija Dačinskaitė

10 nuodingų augalų, kurių neturėtumėte liesti ar ragauti jokiomis aplinkybėmis

Gamta gali pasiūlyti daugybę gydomosiomis savybėmis pasižyminčių augalų , tačiau yra ir...

Tai bent atradimas: užfiksavo vieną rečiausių ir gražiausių voragyvių Lietuvoje

Po Karšuvos girią vaikštinėjusi Kristina ieškojo vieno vabzdžio, tačiau tai, ką išvydo,...

Rado būdą, kaip gelbėti dūstančias Kuršių marias: tarptautiniai tyrėjai siūlo įsižiūrėti į vieną augalą

Kuršių marių ekologinė būklė daugybę metų kelia susirūpinimą aplinkosaugininkams. To...

Nepaprastų skonių gausu pievose ir soduose: 10 gėlių, kurių turėtumėte paragauti

Nors paprastai gėlės asocijuojasi su puokštėmis, iš tiesų yra žiedų, kurie neretai naudojami...

Niekada neatspėsite, kas gyvena šiame urvelyje prie tako: Lietuvoje šis gyvūnas – tikra retenybė

Ką pagalvotumėte šalia kelio pamatę štai tokį urvelį? Jei spėsite, kad jame gyvena koks...

Top naujienos

Delfi Plius DELFI

Po ukrainiečių paviešintų vaizdų – šokas šlovinusiems Rusijos kariuomenę: tai paskutinis lašas (7)

Rusijos karo tinklaraštininkus šokiravo jų šalies kariuomenės nekompetencija, Vladimirui Putinui...

Infliacija krizės dar neatnešė: lietuviai masiškai taupyti nesiima, tačiau įspėjimų jau yra (1)

Infliacijai siekiant aukštumas, gyventojai veržtis diržų ir vartoti mažiau dar neskuba, sako...

Karas Ukrainoje. Rusijai didinant pastangas užimti visą Luhanską – Zelenskio atsakas: nurodė, kas gali sustabdyti karą (1)

Ukraina atmetė galimybę susitarti su Rusija dėl paliaubų ir pareiškė, kad nesutiks su...

Po klausimo apie Ukrainą Micičius be žodžių paliko spaudos konferenciją specialiai „Delfi“ iš Belgrado (1)

Jokių abejonių, Ukraina turi solidžią krepšinio bendruomenę, šiuo metu dėmesį telkiančią ne...

Derybininkas: Maskva gali iškeisti Ukrainos belaisvius į Putino sąjungininką

Maskva svarstys galimybę iškeisti Ukrainos „Azovo“ bataliono belaisvius į Viktorą...

Karybos ekspertas: Mariupolio gyventojų laukė žeminanti Kadyrovo čečėnų procedūra (1)

Karybos ekspertas, buvęs Ukrainos karinių pajėgų generalinio štabo karininkas, atsargos...

Išmaudytas Eurolygos čempionų strategas – apie NBA, finalo „X-faktorių“ ir nutildytus skeptikus specialiai „Delfi“ iš Belgrado

Po pergalingo Eurolygos finalo čempionų ekipos Stambulo „Anadolu Efes“ strategas Erginas...

Verslas PliusJulija Leimonė

Kavos pirkinėjimas – tikras pinigų švaistymas: kiek galite sutaupyti, jei ją kokybiškai pasiruošite namuose

Infliacija per kišenes daugeliui kirto taip, kad nori nenori reikėjo permąstyti savo išlaidas....

Delfi PliusŽurnalas „Mano namai“

Praktiškos palėpės scenarijai: kaip funkcionaliai išnaudoti erdvę po stogo šlaitu

Iššūkiai projektuojant palėpę dažniausiai susiję su žemų sienų ties stogo nuolydžiu...

Laukia orų permainos: bus ir nemažai šilumos, ir šalnų (1)

Sekmadienio naktį žemo atmosferos slėgio sūkurys Į Lietuvą atneš drėgnus orus . Dieną jo...