Kviečia imtis priemonių
Feisbuke gyventojai kviečia imtis priemonių, kad sparnuočių dėl stiklinių pastatų žūtų kuo mažiau. Jie dalijasi kritusių paukščių vaizdais, kuriuos, sako, fiksuoja prie Vilniuje esančių stiklinių daugiaaukščių: viešbučių ir biurų.
Ornitologų draugijos narys Gediminas Petkus sako, kad paukščiai iš tiesų atsitrenkia į stiklinius pastatus, nes jie atspindi dangų ir medžius, tad jie negali įvertinti pavojaus. Anot jo, ypač daug paukščių taip žūna migracijos metu. Nors tikslių duomenų nėra, jis sako, kad tikėtina, jog vien Europoje atsitrenkę į stiklus kasdien žūsta apie 240 tūkst. paukščių, o migracijos metu per metus – apie 80 mln. sparnuočių.
G. Petkus pasakoja, kad sparnuočiai ypač migracijos metu patiria daugybę iššūkių – jų kelyje pasitaiko elektros laidų, aukštų statinių.
„Dideli miestai, kuriuos sunku perskristi, elektros linijos, aukšti statiniai, pastatai, kurių didelį plotą sudaro stiklas, paukščiams sukuria daug trukdžių. Pastebėta, kad pastaraisiais dešimtmečiais tai tikrai tapo didele problema, nes paukščiai žūna atsitrenkę į langus arba į fasadus, jeigu jie yra blizgūs. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, ypač tose, per kurias vyksta didžiausios migracijos“, – sakė ornitologas.
Ir priduria: „Jie atsitrenkia į gyvenamuosius namus, biurus, verslo centrus, ugdymo įstaigas. Net mokyklos ir darželiai dažnai turi nemažą langų plotą.“
Anot jo, Pavyzdžiui, Klaipėdoje kiekvienų metų rudenį pavojingiausi pastatai yra tie, kurių šiaurinėje ir vakarinėje pusėje auga medžiai, nes paukščiams skrendant pietų ar pietryčių kryptimi, kaip tik tokie medžiai ir atsispindi pastatų stikluose“,
Problema ne tik Europoje
Allaboutbirds.org rašo, kad paukščiai į stiklinius pastatus gali atsitrenkti tiek dieną, tiek naktį. Dieną taip nutinka, nes jie mato dangaus ar medžių atspindį stikle, o tamsiuoju paros metu naktiniai migruojantys paukščiai (įskaitant daugumą paukščių giesmininkų) atsitrenkia, nes skrenda į apšviestus langus.
Taip pat, rašo portalas, paukščiai gali žūti atsitrenkę į stiklus kai pamato savo atspindį lange ir jį puola. Taip dažniausiai nutinka pavasarį, kai patinai bando užimti teritorijas ir kovoja dėl patelių.
Kas nutinka į langus atsitrenkusiems paukščiams? Jie dažnai žūsta, net jei yra tik laikinai apsvaigę nuo smūgio ir sugeba pakilti ir nuskristi. Tokių paukščių mirties priežastimi tampa vidinis kraujavimas arba sumušimai, ypač smegenų.
JAV miestuose, įskaitant Dalasą, Hiustoną, Filadelfiją ir Niujorką, vis labiau plinta iniciatyvos „Išjunk šviesą“. Visą naktį miestuose šviečiantys biurų pastatai ir gatvių žibintai ypač pavojingi, nes nukreipia migruojančius paukščius nuo kurso. Išjungti nebūtiną apšvietimą ir įrengti žemyn nukreiptą apšvietimą – tai palyginti paprasti būdai, kaip sumažinti dirbtinės šviesos naktį problemą.
Ką galima padaryti
G. Petkus sako, jog tam, kad paukštis į langus neatsitrenktų, ant jų galima klijuoti įvairius piešinius, trafaretus, hologramines juostas, rišti balionus jų atbaidymui, o Vokietijoje net gaminami specialiai apdirbti grublėti neskaidrūs stiklai ir kt.
„Prie autostradų dažnai matome pastatytas sieneles nuo triukšmo ir taršos. Ant jų galima pastebėti paukščių siluetų lipdukus, kad sparnuočiai matytų, jog prieš juos yra kliūtis. Tai nebūtinai turi būti lipdukai su plėšriojo paukščio, pavyzdžiui, sakalo, siluetu. Kartais užtenka tiesiog kažkuo pažymėti langą – pavyzdžiui, snaigėmis ar kitais piešiniais, kuriuos mokyklose ar darželiuose vaikai padaro per darbelių pamokas“, – įsitikinęs sparnuočių žinovas.
Ornitologas sako, kad geriausiai lipdukai padeda, jei yra klijuojami iš lauko pusės, jei tik tai įmanoma. Jie turėtų būti klijuojami iki metro vienas nuo kito atstumu, antraip liks per daug tuščio ploto ir paukščiai vis tiek atsitrenks. Nenorintiems trafaretų ar piešinių klijuoti ant langų dėl estetinių priežasčių, jis sako, kad yra ir alternatyvių – žmogaus akiai nematomų halografinių žymeklių, kuriuos pastebės tik paukščiai.
Worldbirds.com taip pat siūlo įsirengti tinklelius nuo uodų – tai ne tik padės išvengti kraujasiurbių, bet ir sumažins smūgį, jei sparnuotis skristų į stiklą. Be to, tokie tinkleliai yra geriau matomi nei langai.
Langų skaidrumą siūloma mažinti ir naudojant tam tikras žaliuzes, medžiaginius stogelius nuo saulės ir kt. Balkonuose gyventojai gali įsirengti specialius tinklelius nuo paukščių. Taip pat reikėtų vengti naudoti didelius langus be rėmų, tuomet stiklo plotas yra ypač didelis. Internete galima įsigyti ir įvairių ant langų klijuojamų plėvelių, kurios juos padaro neperregimus.
Ką daryti, jei paukštis atsitrenkė
Jei gyventojai pastebėjo, kad paukštis atsitrenkė į stiklą ar jį jau rado ant žemės, kartais dar įmanoma jam padėti. G. Petkus siūlo jeigu paukštis dar gyvas, palaikyti jį dėžutėje kol atsigaus. Jeigu saugu, nėra katinų, galima jį padėti ir ant krūmo. Kartais jų motorinė sistema atsistato ir jie vėl gali skristi.
Jei sparnuotis atsitrenkęs į stiklą susižeidė, pavyzdžiui, susižalojo koją, sparną ar snapą, ornitologas siūlo skambinti pagalbos telefonu 112. Gyventojai bus nukreipti į gyvūnų globėjų asociaciją. Anot jo, kiekvienas miestas turi klinikas, kurios gali sužeistiems paukščiams pagelbėti: duoti antibiotikų ir kiek įmanoma jam padėti. Pavyzdžiui, Vilniuje yra Buivydiškių veterinarijos klinika, kuri sužeistus paukščius priima. Žinoma, už paslaugą reikės sumokėti.
Apie atsitrenkusius į stiklą ir žuvusius paukščius pašnekovas taip pat prašo pranešti Lietuvos ornitologų draugijai.
