Mokslininkai teigia, kad šunims išsivysto didesnės smegenys, nes draugiškiems, socialiems žinduoliams reikia daugiau pilkosios masės nei vienišiems ir abejingiems.
Šios išvados, dėl kurių visi pasaulio gyvūnų savininkai pasidalins į priešingas stovyklas, atsirado ištyrus daugiau nei 500 rūšių gyvenančių ir suakmenėjusių žinduolių smegenų dydį.
Oksfordo universiteto tyrėjai pavaizdavo diagramoje žinduolių smegenų evoliuciją per pastaruosius 60 milijonų metų – pradedant nuo kelių milijonų metų po dinozaurų išnykimo iki dabartinių laikų.
Jie atrado, kad yra stipri sąsaja tarp smegenų dydžio, santykinai su gyvūno kūno dydžiu, ir šio gyvūno socialumo.
Socialūs žinduoliai, tokie kaip banginiai, šunys, delfinai ir žmonės, turi didesnes smegenis palyginus su jų kūnais. Atsiskyrėlių rūšys, tokios kaip tigrai, naminės katės ir raganosiai, turi mažiau pilkosios masės, aptiko mokslininkai.
Šio tyrimo bendraautorius profesorius Robinas Dunbaras sakė: „Pirmą kartą buvo pavyko pasinaudoti žiniomis apie evoliuciją tiriant smegenų evoliuciją“.
„Buvo įdomu sužinoti, kad net gyvūnai, kurie kontaktuoja su žmonėmis, pavyzdžiui, katės, turi mažesnes smegenis nei šunys ar arkliai, nes nėra tokie socialūs“.
Tyrimais, kurie buvo publikuoti žurnale „Nacionalinės mokslų akademijos darbai“ (Proceedings of the National Academy of Sciences), nustatyta, kad evoliucijos metu labiausiai padidėjo beždžionių smegenys, po jų – arklių, delfinų, kupranugarių ir šunų.
Buvo nustatyta, kad žinduoliai, turintys sąlyginai didesnes smegenis, yra linkę gyventi pastoviomis grupėmis.
Tyrėjai tiki, kad gyvenimas grupėmis reikalauja daugiau proto nei vienišas egzistavimas.
Tyrimų rezultatai prieštarauja ankstesniesiems, kuriuose buvo teigiama, kad visų žinduolių smegenys evoliucionavo didėdamos vienodai.
