Dažniausiai fosforitai naudojami žemdirbystėje kaip žaliava trąšoms gaminti. Viena iš priežasčių, kodėl ši medžiaga mūsų šalyje nėra naudojama, - nėra tiksliai ištirtos šios medžiagos susikaupimo vietos. Dėl to ir nevyksta fosforitų gamyba.
Kaip teigė, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas, nėra išduota nei vieno leidimo šios naudingos medžiagos gavybai.
Kaip teigė direktorius, Pietų Lietuvoje, o tiksliau Varėnos rajone, yra išskirti du plotai, kuriuose aptikta šių naudingųjų iškasenų ir kuriuos tikslinga ištirti.
Jo manymu, jei būtų nustatyti didesni fosforitų ištekliai, būtų galima svarstyti, ar verta užsiimti jų gavyba. Kaip teigė geologas, Baltijos jūros regione pramoniniu būdu fosforitai išgaunami Estijoje, o taip pat ir Rusijoje esančio Leningrado srityje.
Anot J. Satkūno, nėra tiksliai žinoma, kokios Lietuvoje gali būti fosforitų sankaupos. Norint tai sužinoti reikia atlikti tam tikrus tyrimus. O kiek tai kainuotų, sunku pasakyti.
Tačiau prognozės nėra itin palankios. Manoma, kad Lietuvoje šios uolienos nėra daug.
„Reiktų nustatyti, kokiose konkrečiai Lietuvos vietose galima rasti šios uolienos. Jeigu būtų vykdoma fosforitų gavyba, jai skiriamų lėšų kiekis priklausytų nuo pačios gavybos pobūdžio. Kiek skirti lėšų gavybai tikrai būtų sunku pasakyti, kadangi fosforitų gavybos technologijos labai skiriasi. Baltijos jūroje, Lietuvos regione, pagal dabartinius duomenis, nėra nustatytas didelis fosforitų kiekis", - teigė J. Satkūnas.
Anot jos, fosforitai susideda iš apatitų grupės mineralų, kurie yra pilni fosfatų. Mineraluose ypač daug kalcio fosfatų, jie fosforituose sudaro maždaug 15 – 20 proc.
Užsienio patirtis rodo, kad didžioji šių naudingųjų išteklių dalis – iki 90 proc. – panaudojama kaip žaliava fosforo druskoms ir trąšoms gaminti, kita dalis – juodojoje ir spalvotojoje metalurgijoje, stiklo ir keramikos gamyboje.
Šios medžiagos kilmė yra jūrinė ir kontinentinė. Ji susideda iš nefosfatinių mineralų – glaukonito, dolomito, kalcito, kvarco, pirito, hidroksidų ir pan. Fosforituose taip pat galima rasti ir organinės kilmės medžiagų – ichofaunos, moliuskų ir reptilijų liekanų.
Daugiausiai fosforitų turi JAV, Peru, Marokas, Brazilija, Rusija bei kitos šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalys.
Šiuo metu Marokas yra aukščiausioje pozicijoje tarp daugiausiai išgaunančių fosforitų šalių ir turi galimybę išgauti labai didelį fosforitų kiekį, kuris siektų net pusę viso pasaulio išgaunamų šios medžiagos resursų. Per pastaruosius 12 metų Kinija beveik padvigubino fosforitų produkciją, o Tunisas savo gavybą padidino apie 2 milijonais tonų. Fosforitų gavyba taip pat padidėjo Australijoje, Jordanijoje ir Pietų Afrikoje.
