Pirmoji erkių banga Lietuvoje paprastai prasideda gegužės pradžioje, antroji – rugpjūčio pabaigoje. Tačiau tokio dėsningumo kelerius pastaruosius metus nebeliko – dabar erkės ramybę žmonėms duoda tik žiemą. „Jei vasara būtų sausa, šių parazitų aktyvumas sumažėtų, o dabar klimatas šalyje – jau kaip atogrąžų platumose. Čia – ir liūtys, ir karščiai“, – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė Milda Žygutienė.
Karštis ir drėgmė – palankios sąlygos plisti ir augalų ligoms, pavyzdžiui, rapsų fomozei, sukeliančiai puvinį, miežių ramularijai, kurių ankstesniais metais šalyje pasitaikydavo gerokai rečiau. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto darbuotoja Roma Semaškienė neprisimena tokių prastų metų, kad ligos taip šienautų javų pasėlius. Pietryčių Lietuvoje grybinė liga antraknozė sunaikino beveik visus geltonžiedžius lubinus.
„Bulviakasis dar toli, o maras daug kur supūdė bulves. Miežių laukuose išplito rūdys, nebus iš ko ruošti salyklo alui ir kepti duonos“, – tikino Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo mokslininkė Eugenija Bakšienė.
Šiemet liepa buvo karščiausias mėnuo per visą meteorologinių matavimų laikotarpį Lietuvoje nuo XVIII amžiaus pabaigos. Dar viena ypatybė – šiemet liepa buvo labai lietinga, Lietuvoje tarsi vyravo drėgnųjų subtropikų klimatas. Tačiau vakaruose, pavyzdžiui, Žemaitijoje, buvo daug sausringų dienų, ypač liepos pradžioje. Per pastaruosius 40 metų karštų dienų arba karščio bangų, kai temperatūra pakyla daugiau kaip 30 laipsnių, padaugėjo dvigubai. Tai rodo, kad ne tik šyla klimatas, bet ir daugėja ekstremalių situacijų.
