Kaip ir ankstesniais metais, šią žiemą Visagino savivaldybės agentūra sulaukia gyventojų skambučių, kurie rūpinasi žiemojančių Drūkšių ir Visagino ežeruose gulbių likimu, prašo gelbėti gulbes, kurios, kaip atrodo skambinantiems, nusilpę, prišalo ar serga.
Šiemet joks pavojus žiemojančioms gulbėms kol kas negrėsė, nes žiema mūsų dar negąsdino didžiuliais šalčiais. Drūkšių ežere prie Ignalinos atominės elektrinės vandens išmetimo kanalo šiemet žiemoja 28 gulbės ir apie 30 ančių. Paukščiai atrodo sveiki, jų svoris normalus. Gulbės juda, plaukioja, maitinasi, neprisileidžia žmonių. Ligotų, sužeistų, nusilpusių ar prie ledo prišalusių gulbių, ančių nepastebėta. Kanale yra dvi pakankamai didelės properšos, kuriose ir būriuojasi paukščiai.
Aplinkosaugininkai prisimena, kad 2010 m. žiema atnešė didesnių rūpesčių. Tais metais Drūkšių ežere žiemojo apie 50 gulbių ir 100 kelių rūšių ančių. Agentūros specialistai nuolat prižiūrėjo jas, o sausio-vasario mėnesiais, kai buvo šalčiai iki 25 laipsnių, paukščius lesino grūdais, kadangi pavojingai sumažėjo properša, paukščiams trūko maisto. 2011 metais žiema jau nebuvo tokia negailestinga paukščiams, o ir paukščių žiemojo mažiau: skirtingomis dienomis Drūkšių ežero kanale buvo užfiksuota 12-14 gulbių ir apie 30 ančių.
Eilinį kartą norime priminti, kad nereikia pratinti paukščių prie žmonių atnešamo lesalo, nes šiuo atveju jie praranda instinktą migruoti, priauga svorio. Gulbės tampa pusiau naminiais paukščiais ir įpranta lesti duoną, sausainius, sumuštinius, kai tuo tarpu jos turėtų lesti įprasta joms lesalą – vandens augalus (plūdenas, vilgdalgius, elodėjas, švendrus ir kt.). Pavojus kyla, kai pripratintos prie jiems nešamo lesalo gulbės per didelius šalčius nesulaukia savo „maitintojų“, nusilpsta, sušąla ir suserga. Šių problemų būtų galima išvengti jei žmonės mažiau reguliuotų gamtoje vykstančius procesus ir nedarytų „meškos paslaugos“ laukiniams paukščiams.
