Iš pat pradžių šio gyvūno išvaizda ir elgesys glumino mokslininkus. Gyvūnas nebuvo panašus į jokį anksčiau matytą šunį. Jis lojo kaip šuo, jo akys ir tamsus kailis atrodė kaip šuns, tačiau smailėjančios ausys ir ilgas snukis išdavė, kad tai gali būti visai kas kita. Juos stebino ir tai, kad gyvūnas nevalgė šunų maisto, tik mažas žiurkes, tyrime, kuris publikuotas „Animals“ žurnale, rašo mokslininkai.
„Jis nebuvo toks klusnus kaip šuo, tačiau jam taip pat trūko agresyvumo, kurio tikimasi iš laukinių šunų“, – laikraščiui „The Telegraph“ pasakojo gamtosaugininkas, padėjęs prižiūrėti gyvūną.
Iš pradžių smalsus padaras buvo rastas dar 2021 m., kai buvo smarkiai sužeistas po susidūrimo kelyje Vacarijoje, Rio Grande do Sul valstijoje. Jis buvo slaugomas laukinių gyvūnų išsaugojimo ir reabilitacijos centre prie Federalinio Grande do Sul universiteto.
Vietiniai šunys turi mažas apvalias ausis, trumpas kojas ir rudą kailį. Tuo tarpu ganyklų vilkšunis yra gana aukštas, ilgomis kojomis ir ausimis, rausvai rudo kailio. Krabaėdė lapė ir pampų lapė yra panašiausios į išgelbėtą gyvūną, nors jų kailis šviesesnis. Nepaisant jų pavadinimų, nė viena iš jų nėra artimai susijusi su Europos lapėmis, jos šiek tiek artimesnės šunims.
Kadangi nė viena rūšis neatitiko reikalavimų, Brazilijos mokslininkai ėmėsi kryžminimo idėjos.
Išgelbėto gyvūno genetiniai duomenys rodo, kad jis iš tiesų yra pampų lapės ir naminio šuns hibridas – itin retas atvejis, kai dauginasi dvi skirtingų genčių rūšys.
„Šis atradimas reiškia, kad nors šios rūšys išsiskyrė maždaug prieš 6,7 mln. metų ir priklauso skirtingoms gentims, jos vis dar gali sukurti gyvybingus hibridus“, – rašo tyrėjai.
Nustatyta, kad išgelbėtas gyvūnas iš viso turėjo 76 chromosomas, kurios vizualiai buvo panašios į naminių šunų ir pampų lapių chromosomas. Be to, pampų lapės turi 37 poras chromosomų, kurios gali persiskirti su šuns genomu ir likti 38 poros.
Nors tai vis dar nėra tas pats, kas šuns 39 poros, genetinis panašumas gali leisti sukurti retus DNR derinius, kurie iš tikrųjų veikia.
Gyvūno mitochondrinės DNR, kuri gaunama tik iš motinos pusės, analizė rodo, kad jo motina tikriausiai buvo pampų lapė, o tėvas – šuo.
Mokslininkai kol kas neturi duomenų, ar regione yra daugiau hibridų, tačiau spėja, kad taip būti gali.
Vis dėlto šio neįprasto gyvūno istorija baigėsi liūdnai. Atsigavęs po sužeidimų jis nežinomomis aplinkybėmis mirė zoologijos sode. Aiškinamasi, kodėl tai nutiko.
