Lietuvoje palijo. Ištroškusi žemė, atrodo, gavo neįprastą paramą. Ši drėgmė beregint pakėlė gamtos ir mūsų nuotaiką, nuplovė dulkes, išvalė orą. Svarbiausia, kad jos geroji įtaka labai tiko pasėliams ir sodams, daržams. Kai kur vasarojus, pasėtas prieš porą mėnesių, iš šio lietaus turėjo sąlygas tik sudygti. Augti drėgmės jam nepakako, tad ir buvo toks tik prasikalęs pro trupančią žemės plutą, nedrąsus.
Dabar, iki kalendorinės vasaros likus dviem savaitėms, negalėtume teigti, kad pavasaris buvo kuo nors nepaprastas. Na, taip, pienės, kaštonai anksčiau nužydėjo, alyvos išsiskleidė, tačiau visa kita – laiku, kaip ir dera gamtai.
Nauja drėgmė labai tiko daugeliui vabzdžių. Kai tik atšils, pamatysime, kiek jų pakils į orą. Tokiu metu galima tikėtis aktyvaus skruzdėlių skraidymo ir uodų, nors buvo sausa. Pirmoji šio pavasario uodų karta dar spėjo išskristi. Tiesa, ne tokia gausi, tačiau vėliau patelės sąlygų kiaušinėliams dėti beveik neturėjo. Ar dėl to uodų bus mažiau? Sunku pasakyti. Tačiau uodai neišnyks. Tada, kai miškuose atsiras balučių, jose netrukus judės uodų lervutės.
Miškuose gimsta žvėrių jaunikliai, auga paukščiukai. Ramybės metas. Supraskime gyvūnus, netrukdykime jiems. Nereikės jokių pastangų, tik rimties ir tylos, o paukščiams ir žvėrims gyventi bus gera.