Dobilo gentyje išskiriama apie 300 rūšių. Lietuvoje auga 15 rūšių. Kai kurios dobilų rūšys ir veislės auginamos kaip pašariniai augalai. Lietuvoje yra dobilų rūšių, kurių populiacijų gamtoje mažėja. Vienas iš tokių augalų – ilgagalvis dobilas (Trifolium rubens L.).
Ilgagalvis dobilas šviesomėgis, auga pamiškėse, miškų aikštelėse, kalvų šlaituose, velėniniuose karbonatiniuose dirvožemiuose. Yra pakantus sausrai. Natūraliai paplitęs Vidurio ir Pietų Europoje. Ilgagalvio dobilo arealo šiaurinė riba siekia Lietuvą, todėl jis auga pietinėje ir pietrytinėje šalies dalyje.
Paprastai auga negausiai arba randami pavieniai augalai. Lietuvoje retas, saugomų augalų sąrašuose nuo 1962 metų, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą (3 kategorija). Jis nyksta dažniausiai dėl žmogaus ūkinės veiklos, keičiantis buveinės sąlygoms, netinkamai šienaujant.
Augalas daugiametis, iki 60 (80) cm aukščio, bręsdamas medėja. Lapai sudaryti iš trijų pailgai lancetiškų lapelių, lapeliai iki 8 cm ilgio ir 1,5 cm pločio. Prielapiai iki 1 cm pločio.
Žydi birželio-liepos mėnesiais. Taigi šiuo metu šis retas augalas itin yra puošnus ir pastebimas. Žiedai purpuriniai, maži (iki 16 mm ilgio), bekočiai, tankiai susitelkę į cilindriškas apie 10 cm ilgio galvutes. Sėklos po vieną bręsta kiaušiniškose ankštyse.
Dėl dekoratyvinių savybių ilgagalvis dobilas kartais auginamas želdiniuose. Kultūroje, atviroje saulėtoje vietoje, auga gerai, gausiai žydi, tačiau yra gana lepus. Geriau sodinti nuo šalčio, vėjų labiau apsaugotoje vietoje. Auginant šį augalą VIKO saugomų augalų kolekcijoje, jo savaiminis išplitimas augimo plote nenustatytas. Geriausia dauginti kero dalijimu.
Yra duomenų, kad augale randama vitamino E, karotino, kumarino.
