Atliktas mokslininkų tyrimas parodė, kad per 60 metų, kai yra atliekami tyrimai, tokio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dar nebuvo. Duomenys, naudojami 325 puslapių ataskaitoje, buvo surinkti daugiau nei 470 mokslininkų iš 60 šalių.
Pasaulinio metinio anglies dioksido kiekis, kuris padidėja dėl žmogaus veiklos, tokios kaip vairavimas automobiliais ir degalų deginimas, vidurkis buvo 407,4 milijono dalelių, t.y. 2,4 ppm didesnis nei 2017 m. Didėjantis CO2 ir kitų dujų poveikis atmosferoje dabar yra beveik 43 proc. stipresnis nei 1990 metais.
2018-ieji taip pat buvo ketvirtieji šilčiausi metai nuo XIX a. pabaigos. Temperatūra buvo nuo 0,3 ° C iki 0,4 ° C aukštesnė nei vidutinė nuo 1981 iki 2010 m. Tik 2015, 2016 ir 2017 metais fiksuota daugiau karščio.
Jūros lygis taip pat buvo aukščiausias rekordinis, o jūros paviršiaus temperatūra irgi buvo viena aukščiausių.
Ataskaitos rengėjai teigia, kad ataskaita „nustatė, jog pagrindiniai klimato pokyčių rodikliai ir toliau atspindi tendencijas, susijusias su klimato šiltėjimu“.
Nustatyta, kad Arkties ir Antarkties jūrų ledo plotas buvo rekordiškai mažas, ir ledynai toliau tirpsta. Jie savo masę praranda jau 30 metų iš eilės. Meksika pranešė, kad šie metai buvo tretieji karščiausi per 48 metus, o Aliaskoje 2018 metais fiksuotas antras karščiausias laikotarpis per 94 metus. Australijoje jau trečią kartą nuo 1910 metų fiksuoti karščiausi metai. Šalia karščių rekordų, fiksuojama ir sparčiai auganti bei stiprėjanti sausra, dideli gaisrai.
Europa patyrė antrus šilčiausius metus nuo mažiausiai 1950 m. Kelios šalys net pasiekė temperatūros rekordus, pavyzdžiui, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Prancūzija, Graikija, Italija, Serbija. Švedija liepos mėnesį Stokholme užfiksavo aukščiausią visų laikų mėnesio temperatūrą - 22,5 ° C. , o Prancūzijoje liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje karščio banga buvo aukštesnė nei 40 laipsnių karščio.
Lietuva ir Latvija paskelbė nepaprastąsias situacijas reaguodamos į didžiulius karščius ir sausras. Švedijoje ir Graikijoje kilo precedento neturintys gaisrai. Dėl žemo Reino ir Dunojaus vandens lygio buvo sunkiau gabenti krovinius ir eksploatuoti elektrines.
Nepaisant milžiniškų gaisrų Arktyje ir JAV pastaruoju metu, gaisrų aktyvumas visame pasaulyje 2018 m. buvo mažiausias. Manoma, kad taip yra dėl to, jog pasaulyje mažėja natūralių pievų, nes jas žmonės verčia į žemės ūkio teritorijas.
Havajai pamatė naują JAV kritulių rekordą: per 24 valandas Kauai mieste iškrito 1226 mm, o Indijoje, Idukki miestelyje fiksuota, kad per tris dienas kritulių iškrito 710,2 mm kritulių.
JAV įvyko 14 gamtinių reiškinių, kurie kiekvienas padarė daugiau nei 1 milijardą dolerių žalos. Tai – ketvirtas didžiausias skaičius nuo rekordų pradžios 1980 m. Uraganas „Michael“ buvo ketvirta stipriausia audra, kada nors ištikusi žemyninę JAV, nusinešusi daugiau nei 30 žmonių ir padarydama žalą nuo 15 mlrd. iki 20 mlrd. dolerių.
Atogrąžose taip pat buvo rekordinis 5 kategorijos audrų skaičius, kur jų užfiksuota 11. Ypač didelis taifūnas Mangkhutas pražudė 160 žmonių ir padarė 6 milijardų dolerių žalą Vakarų Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje, o tropinė audra „Son-Tinh“ nusinešė 170 gyvybių Vietname ir Laose.
Karibuose nyksta koralai, o Pietų Amerika patyrė septynis ekstremalių kritulių atvejus.
Originalų tekstą rasite ČIA.
GRYNAS.lt primena, kad Lietuvoje sausra tęsėsi kone nuo gegužės iki pat liepos mėnesio. Katastrofiškai trūkstant lietaus, stichiškai nuseko upės, buvo paskelbta ekstremali sausra, miškuose siautė gaisrai.
Lietuva – labiausiai klimato kaitos paveikta šalis Europoje. Pavasarį aplinkosaugos sprendimus siūlantis portalas „Greenmatch“ paskelbė atlikęs ilgalaikio klimato kaitos poveikio Europos šalims tyrimą. Buvo vertinami keli klimato faktoriai: paviršiaus temperatūra, jūros lygis, krituliai. Remiantis „GreenMatch“ tyrimu, labiausiai klimato kaita paveikė Lietuvą, mažiausiai – Islandiją. Lietuvoje jūros lygis pakilo santykinai daugiausiai iš visų tyrime dalyvavusių šalių: nuo 1970 iki 2015 jūros lygis kilo 4,46 mm per metus. Jūros temperatūra Lietuvoje nuo 1960 iki 2014 pakilo 0,73 °C. Tiek pat pakilo temperatūra dar penkiose šalyse. Labiausiai pakilo paviršiaus temperatūra, 0,325 °C per dešimtmetį, tiek pat pakilo šešiose kitose šalyse. Pagaliau, kritulių Lietuvoje nuo 1960 iki 2015 metų gausėjo po 20 mm per dešimtmetį.
