Nauja fotografija, paskelbta praėjusią savaitę, tapo pirmuoju daiktiniu įrodymu, kad egzistuoja keturgubos vaivorykštės, rašo „OurAmazingPlanet“.
Šioje nuotraukoje reginys atrodo kaip dviguba vaivorykštė, nes joje matomi tik trečiasis (kairėje) ir ketvirtasis (dešinėje) lankai. Jie linksta toje pačioje dangaus pusėje, kurioje kybo saulė, apie 40 ir 45 laipsnius nuo jos. Tuo metu pirmasis ir antrasis lankai pasirodo saulei priešingoje dangaus pusėje, todėl kadre jų nesimato.
Iki šiol labai mažai žmonių tvirtino danguje vienu metu matę daugiau nei dvi vaivorykštes - per paskutinius pustrečio šimto metų gauti vos penki moksliniai pranešimai ir tik apie trigubas, arba trijų pakopų vaivorykštes. Šios legendinės optinės retenybės atsiranda kiekvienam šviesos spinduliui lietaus lašelyje lūžtant po tris kartus ir jų buvimą patvirtinti padėjo fotografų kantrybė bei nauji meteorologiniai modeliai, išaiškinantys mokslinį tokių vaivorykščių pagrindą, rašoma specialiame žurnalo „Applied Optics“ („Taikomoji optika“) numeryje.
Optinių lobių medžioklė žengtelėjo dar toliau, kaip atskleidžia ši fotografija, vaizduojanti mirguliuojantį ketvirtojo vaivorykštės lanko pėdsaką.
Nors neapsakomai retos, trijų ir keturių pakopų vaivorykštės yra gamtos kūriniai, gimstantys dėl natūralaus šviesos lūžimo, sklaidos ir atsispindėjimo lietaus lašeliuose. Taip susiformuoja visos vaivorykštės, tačiau kelių pakopų procesas pasiekia savo galimybių ribas. Refrakcija, arba šviesos lūžimas, vyksta, kai saulės šviesa pakeičia kryptį judėdama iš oro į vandenį arba atvirkščiai (dėl to pusiau panardinti irklai atrodo perlaužti). Vandens lašeliai kiekvieną iš spektro spalvų lenkia kiek skirtingai, tai vadinama dispersija, arba sklaida, ir dėl to vaivorykštę sudaro atskiros spalvos.
Pro lašelį prasiskverbia didžioji dalis įvairiaspalvės šviesos, tačiau dalis atspindima. Apvalūs lašelio linkiai sutelkia šiuos atspindžius 138 laipsniai nuo saulės. Tokia koncentruota šviesa yra pakankamai ryški, kad sukurtų matomą pirmąjį vaivorykštės lanką.
Dviguba vaivorykštė susiformuoja, nes dalis į lašelį įėjusios šviesos, ne išeina, o yra atspindima į jo vidų, o tuomet procesas kartojasi. Nors ši šviesa - blyškesnė, kartais ji būna pakankamai ryški, kad visai šalia pirmosios atsirastų ir antra vaivorykštė.
Trečia tokio ciklo serija sukuria trečią lanką - jis dar blyškesnis ir daug sunkiau pastebimas, nes formuojasi ne toli nuo saulės, o aplink ją. Kad ją pamatytų, stebėtojai turi žvelgti tiesiai į saulę.
Tai ir gali būti priežastis, kodėl per pustrečio amžiaus tik penki moksliškai išprusę stebėtojai yra apibūdinę savus trigubos vaivorykštės stebėjimus.
R. Lee apžvelgė visus jų pateiktus duomenis, vieną, abejotiną, atmesdamas, ir ieškojo bendrų aplinkybių. Visos aprašytos trigubos vaivorykštės pasirodė kelioms sekundėms tamsiame debesų fone apie 40 laipsnių nuo ryškiai šviečiančios saulės.
Kartu su kolega Philipu Lavenu, R. Lee pasinaudojo matematiniu modeliu, kad nuspėtų, kokios sąlygos gali lemti matomas trijų pakopų vaivorykštes. Pirma, jiems reikėjo tamsių audros debesų ir arba smarkios liūties arba lietingos audros su beveik trafaretiškai vienodais lašeliais. Tokiomis sąlygomis, jei saulė pasirodytų iš už debesų, ji galėtų tamsiame fone „suprojektuoti“ vaivorykštę ir trečiasis lankas taptų matomas dėl spalvų kontrasto.
Kai savo duomenis R. Lee praėjusiais metais pristatė konferencijoje, jie įžiebė karštas diskusijas. Kai kurie mokslininkai tvirtino, jog praeities stebėjimai buvo klaidingi ir trečiosios pakopos vaivorykštės yra pernelyg blyškios, kad būtų matomos šalia spindinčios saulės.
Vienas renginio dalyvis, astronomas Elmaras Shmidtas iš Vokietijos, gaires priėmė kaip iššūkį ir pranešė apie jas kolegoms mėgėjams. Nuo tada du žmonės - Michaelas Grossmanas ir Michaelas Theusneris - nufotografavo trijų pakopų vaivorykštes ir pateikė vieną keturgubos vaivorykštės nuotrauką.
Tą dieną, kai M. Grossmanas nufotografavo trigubą vaivorykštę, jis pirmiausia prisimena pamatęs dvigubą lanką. Kai lietus sustiprėjo, jis žinojo, kad turi pasisukti į saulę. „Būtų tikrai perdėta sakyti, kad aš ją pamačiau, tačiau atrodė, jog kažkas yra“, - pasakojo M. Grossmanas. Jo padarytose nuotraukose išryškėjo pirmoji triguba vaivorykštė.
Anot R. Lee, tai buvo „jaudinamas naujos rūšies atradimas“, rašo „OurAmazingPlanet“.
