BBC televizijos dokumentinio filmo ciklo „Tamsa: gamtos naktinis pasaulis“ („The Dark: Nature's Nighttime World“ komanda Pietų Amerikoje aptiko tris naujas iki šiol mokslui nežinomas rūšis. Mokslininkams ir operatoriams įdomiausias pasirodė plaukiojantis urvų svirplys. Šis jau pelnė itin aršaus grobuonio reputaciją, rašo BBC.
Dokumentinio filmo komandos tikslas – nufilmuoti požeminį gamtos pasaulį Pietų Amerikoje. Be Svirplio, jiems taip pat pavyko atrasti ir beakį uodą ilgakojį bei urvų šamą. Šios rūšys visą savo gyvenimą praleidžia tamsoje, todėl savaip prisitaikė išgyventi.
Dr. George McGavinas, filmavimo komandos bendradarbis pasakojo, kad mokslas yra įvardijęs ir aprašęs apie 1 mln. vabzdžių, bet spėjama, kad neaprašytų liko apie 5 – 8 mln.
„Naujasis svirplys tikrai įspūdingas padaras. Jis geba plaukti po vandeniu naudodamasis visomis savo kojomis. Be to, jis aršus grobuonis – maistą susimedžioja pasikliaudamas savo uosle ir kitais pojūčiais, tik ne rega“, - pasakojo G. McGavinas.
Urvų šamas taip pat savotiškas evoliucijos eksperimentas. Gyvenant tamsoje, regėjimo organai nereikalingi, tad aplinkoje tenka orientuotis kitais būdais. Pirminiais duomenimis, šamui orientuotis padeda galvos priekyje esantys išsikišę jutikliniai organai panašūs į ragelius.
Lygiai taip pat akių nereikia ir beakiui uodui ilgakojui. G. McGavinui pašvietus į keistą vabzdį, šis nesureagavo. Tik vėliau jis pastebėjo, kad uodas visiškai neturi akių.
„Jeigu tik turėtume daugiau laiko – tikrai surastume dar ką nors naujo. Nors filmuoti tokias laidas tikrai labai sunku, nes turi pasakoti apie padarus, kuriuos pats matai pirmą kartą ir negali jų vadinti jokiu pavadinimu, nes mokslas iki šios akimirkos nieko apie juos nežinojo“, - teigė G. McGavinas.
Atradimų nepritrūks
Tarptautinio rūšių tyrimo instituto Biologas prof. Quentinas Wheeleris žurnalistams pasakojo, kad kasmet katalogai pasipildo apie 18 tūkst. naujų rūšių. Dauguma jų – vabzdžiai. „Manau atradimų tikrai nepritrūksime“, - įsitikinęs jis.
Mokslą šiuo metu labai domina endeminės rūšys. Tokių rūšių atstovai paprastai gyvena tik labai siaurojo teritorijoje (saloje, ant vieno kalno, vienam urve ir pan.) ir jų nerastum nieku kitur pasaulyje. Evoliucija izoliuotose vietovėse tarsi atlikinėja genetinius eksperimentus ir bando rūšis pritaikyti konkrečiai teritorijai.
Svarbiausia yra išsaugoti tokių vietovių gamtinę įvairovę, nes atvykę mokslininkai patys to nenorėdami gali atgabenti įvairių parazitų ar svetimžemių rūšių, kurios gali sunaikinti trapias vietines ekosistemas.
