Birželio mėn. Kučiuliškės herpetologiniame draustinyje buvo aptikta apsiligojusi balinio vėžlio patelė. Ją apžiūrėjus Lietuvos zoologijos sodo veterinarijos gydytojams, nustatyta, kad pažeistas šarvas, ant šarvo yra grybelio apnašų.
Balinis vėžlys buvo paliktas gydymui Lietuvos zoologijos sode. Patelė ten padėjo 6 kiaušinius. 2 kiaušiniai buvo neapvaisinti, o iš likusių kiaušinių šiuo metu ritasi jaunikliai.
Pasveikusi balinio vėžlio patelė rugpjūčio 17 d. buvo paleista Kučiuliškės herpetologiniame draustinyje, ten kur ji buvo ir rasta.
Lietuvoje balinis vėžlys labai retas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, kaip išnykstanti rūšis. Siekiant išsaugoti šiuos gyvūnus 1976 m. buvo įsteigti 3 herpetologiniai draustiniai: Juodabalės, Kučiuliškės ir Stračiūnų.
Balinis vėžlys saugomas visose Europos Sąjungos šalyse. Jis yra įtrauktas į 1992 metų ES Buveinių direktyvos II priedą.
Faktai:
Balinis vėžlys (lot. Emys orbicularis) – balinių vėžlių (Emydidae) šeimos roplys.
Šarvas alyvinės spalvos arba rudas, juodas, iki 25 cm ilgio. Kiaušinius deda į išraustą smėlyje 10 cm gylio duobutę. Kiaušiniai vystosi 2-3 mėnesius. Jaunikliai į žemės paviršių išlenda tik kitais metais.
Lietuvoje labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Gyvena Lazdijų ir Alytaus rajonuose; čia įkurti draustiniai. Aptiktas ir Žemaitijos nacionaliniame parke. Gyvena pelkėtose vietose, prie stovinčių ir lėtai tekančių vandenų. Pajutę pavojų, slepiasi vandenyje. Žiemoja įsirausęs į dumblą. Minta vandens ir sausumos gyvūnais, daugiausiai nariuotakojais.
Balinis vėžlys įrašytas į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, randamų Lietuvoje, sąrašą.
