„Taip vadinamas krentančias žvaigždes mes matome tada, kai Žemė skriedama aplink Saulę patenka į tokią orbitos vietą, kur yra praskridusi kometa arba asteroidas“, – paaiškina Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė, Astrospektroskopijos ir egzoplanetų grupės vadovė habil. dr. Gražina Tautvaišienė.
Anot jos, kai kometos priartėja prie Saulės, nuo jos skleidžiamų spindulių šilumos kometų branduoliai pradeda tirpti. Kadangi kometos yra sudarytos daugiausiai iš ledo ir dulkių, prie jų atsiranda dvi uodegos: viena dujinė, kita – iš dulkių, tad praskridus šiam dangaus kūnui po jo lieka dulkių šleifas.
„Kai į tą vietą įskrenda Žemė, tos dulkelės patenka į atmosferą, užsidega ir sužimba, todėl mes matome taip vadinamas krentančias žvaigždes“, – sako G. Tautvaišienė.
Jos teigimu, dažniausiai meteorų lietūs susidaro iš kometų dulkių, vis dėlto pasitaiko atvejų kai tokių dulkių praskriedami palieka asteroidai.
„Kasmet rugpjūčio mėnesį mes įskrendame į Svifto-Tatlio kometos paliktą dulkelių šleifą ir matome gana daug – iki 90 per valandą, sužimbančių žvaigždžių. Tos kometos prie Saulės priartėja nedažnai. Ši Svifto-Tatlio kometa praskrieja maždaug kas 133 metus. 2026 metais ji vėl pasirodys. Šią kometą galėsime matyti net ir plika akimi, o jai praskridus bus dar daugiau krentančių žvaigždžių“, – teigia VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė.
Nepaisant to, kad kometa praskrido išties seniai, po jos likusios dulkelės vis dar keliauja orbita ir yra matomos.
G. Tautvaišienė sako, kad kitąsyk meteorų lietų išvysime gruodžio 14 dieną. Šis Geminidų žvaigždžių lietus bus matyti dėl toje vietoje praskridusio Fajetono asteroido.
