Anot gamtininko Almanto Kulbio, atvėsus orams medžiai tampa labiau „pastebimi“ – vietoje įprastos, bet vienodos žalumos jie nusidažo naujais ryškiais atspalviais. Ar niekada sau neuždavėte klausimo, kodėl vieni lapai nusidažo raudonai, o kiti – geltonai? Dalinamės šių metų gražiausiais spalvingo rudens vaizdais ir aiškinamės, kur slypi šio grožio paslaptis.
Ruduo Vilniuje
© DELFI / Karolina Pansevič

„Šaltuoju metų laiku medžiai nustoja šaknimis siurbti vandenį didžiuliais kiekiais į viršų. Lapija gana greitai reaguoja: žalia spalva lapus nudažantis dažas chlorofilas, kurio dėka vyksta organinių medžiagų sintezė, pradeda irti, jo mažėja. Žaliasis medžių „kraujas“ rudenėjant nyksta, bet išryškėja kiti pigmentai – karotinai, antocianai“, – aiškina gamtininkas.

A. Kulbio teigimu, šie pigmentai rudenį nesusidaro iš naujo – tiesiog vasarą dėl žalios lapijos ir vyraujančio chlorofilo pigmento yra nepastebimi. Šiam suirus pamatome medžius naujomis spalvomis. Medžių lapų funkcija ir paskirtis – organinių medžiagų gamyba saulės šviesoje iš vandens ir anglies dvideginio.

„Dienoms trumpėjant, medžiui siurbiant mažiau vandens, lapai tampa pertekline prabanga ar net pavojumi medžiui. Žiemą, kai gausu sniego, lapija pasipuošusios medžių šakos nulūžtų. Todėl ima formuotis ląstelių skiriamasis sluoksnis, skiriantis lapkotį ir šakeles. Ateina metas, ir pamatome lapo paskutinį šokį“, – aiškina pašnekovas.

Nuo ko priklauso rudeninių lapų spalvos?

Gamtininkas pabrėžia, kad ne visi medžiai nusidažo rudeniškomis spalvomis vienu metu: net ir tos pačios rūšies medžiai vieni gali būti dar žali, o kiti jau pageltę ar paraudę. Net to paties medžio viršūnė gali nusidažyti, o apatinės šakos būti dar žalios.

Priežastys labai įvairios – medžiai, kaip ir kiti gyvi organizmai, auga skirtingomis sąlygomis. Reljefas, drėkinimas, augimas atviroje vietoje, tarp pastatų, pamiškėje ar miško gilumoje – sąlygos lemia, kada medis pradeda ruoštis žiemai.

„Yra medžių, krūmų, kurie nespėja nusidažyti rudens spalvomis ir nubarsto dar žalius lapus. Mūsų krašte tai iš pietų atvežti sumedėję augalai – alyvos, ligustrai. Savitas ąžuolų lapkritis – jų lapai sudžiūva, suvysta ant medžio ir lieka žiemai. Nubyra žiemą ar net pavasariop. O baltalksniams, juodalksniams nebūdingos rudeniškos spalvos – jų lapai krenta žali“, – teigia A. Kulbis.

Anot jo, bene didžiausia atspalvių paletė būdinga klevams. Ryškiai raudonos ir ugninės jų lapų spalvos atsiranda po stipresnio šaltuko. Kita vertus, vienu metu ir vienoje vietoje galime stebėti dar žalius, o greta – geltonus, raudonus klevus. Panašius Valstybės vėliavą atkartojančius medžius yra užfiksavę gamtos fotografai.

„Karotinams būdingos geltonos, oranžinės spalvos, antocianams – raudonos. Raudono atspalvio lapija rudenį pasipuošia putinai, ožekšniai, kai kurios kaulenių rūšys. Savitu atspalviu nusidažo bukai – mūsų parkų medžiai. Jų lapai rudenį būna intensyvios oranžinės spalvos“, – aiškina gamtininkas.

Fenologų išskiriamas periodas, vadinamas auksiniu rudeniu, yra gana trumpas. „Tuomet vietoje vėlyviausių gėlių žmonės grįžta namo lapų puokštėmis nešini, deda lapus į knygas. Dera prisiminti vieną gamtos taisyklę – tikrasis lapkritis vyksta spalį, o lapkričio mėnuo – jau nuogų medžių mėnuo“, – pabrėžia A. Kulbis.

Kai kurie medžiai lieka spalvingi iki Kalėdų

VDU Kauno botanikos sodo mokslininkas Kęstutis Obelevičius teigia, kad nuo pavasario medžių lapuose vyksta aktyvi fotosintezė, o šis aktyvus procesas baigiasi jų senėjimu.

„Senstančiuose lapuose sulėtėja fotosintezė, kvėpavimo procesai, sumažėja maisto medžiagų. Visa, ką augalas pagamina – baltymai, angliavandeniai – keliauja nebe į lapus, o paliekama vaisiams, kitų metų pumpurams. Visos šios paliekamos medžiagos kemša vandens indus ir lapai ima gelsti“, – aiškina jis.

Lapus žalia spalva nudažo jų chloroplastuose esantis chlorofilas. „Gamtoje niekas neatsiranda iš niekur ir nedingsta. Chloroplastai rudeniop virsta chromoplastais, kuriuose esama spalvotų medžiagų – karotinoidų, antocianų. Šios medžiagos gali būti nuo geltonos iki ryškiai raudonos spalvos. Jos skiriasi priklausomai nuo medžio rūšies“, – teigia K. Obelevičius.

Rudeniniai lapai pradeda kristi veikiami maceracijos. Tai toks procesas, kuomet, ištirpus tarpuląsčių medžiagai, audiniai suyra į ląsteles.

„Veikiami maceracijos, lapai atsiskiria nuo šakelių ir nukrenta. Jeigu lapai krenta vasarą, dažniausiai dėl to būna kaltas drėgmės trūkumas. Kai medžiui trūksta drėgmės, jis atsikrato lapais – jie pagelsta ir nukrenta. Rudenį šie procesai labai pagreitėja po šalnų. Jeigu nebus didelių šalnų, kai kurių medžių lapai gali kaboti beveik iki Kalėdų“, – aiškina K. Obelevičius.

Anot pašnekovo, ištvermingiausi medžiai, kurie spalvotais lapais puošiasi ilgiausiai – ąžuolai, bukai, skroblai. Tuo metu kitiems, pavyzdžiui, klevams, pakanka sulaukti pirmosios šalnos, po kurios visi lapai nukrenta.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nufilmavo nemalonų reginį: į upę Kaune veržiasi fekalijos (44)

Į portalą „ Kas vyksta Kaune “ kreipėsi Panemunės gyventojai. Pasak jų, jau savaitę iš...

Vaizdą lygina su apokalipse: miestų gatvės nusėtos lašalų būriais (26)

Vėlyvą vakarą palei tiltus vaikštinėjančius ar važiuojančius alytiškius pasitinka...

Nuomonė. Žvejai ir vėl nepasidalina žuvies, bet ar mes jos dar turime? (117)

Seime registruotas Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektas sukėlė tikrą aistrų audrą...

Sausra nepagailėjo ir miškų: žada kaip niekad prastą grybų ir uogų derlių įvardijo grybų kainas (66)

Grybautojai ir uogautojai socialiniuose tinkluose kasdien dalinasi grybų ir uogų pilnų pintinių...

Sostinėje naikinami Sosnovskio barščiai: išvardijo, kur jų pastebėta daugiausiai (79)

Sostinės savivaldybė dar prieš trejus metus pradėjusi aktyviai kovoti su pavojingais augalais –...

Top naujienos

„Alfa vyras“ merginas viliojo apsimesdamas fotografu: jos nepastebėjo svarbios detalės (108)

Anksčiau „Alfa vyro“ mokymais pagarsėjęs Airinas Arutiunianas liepos 12 d. sulaikytas už...

Po susitikimo su Putinu Trumpas įvarė save į kampą: Senatas jau ėmėsi veiksmų (147)

Jungtinės Valstijos Rusijai reikalingos kaip priešas, juolab kad tai idealus priešas, teigia...

Vilniuje – dar viena masinė avarija, pranešama apie prispaustus žmones papildyta 17.30

Sostinėje, Kirtimų g., penktadienio pavakarę susidūrė šešios transporto priemonės.

Nuo Kremliaus propagandistės iki Lietuvos šnipės: rusę įtaria dvigubu žaidimu (133)

Kaliningrade sulaikyta ir į Maskvą nuskraidinta rusė, kaltinama valstybės išdavimu – įtariama,...

Vokietijoje – incidentas autobuse: skelbiama, kad sužeista mažiausiai 14 žmonių (63)

Vokietijos žiniasklaida praneša, kad išpuolyje Vokietijos šiauriniame mieste Liubeke buvo...

Kazachstane – olimpinio prizininko žudiko medžioklė: nurodymus dalina Nazarbajevas (3)

Sukrėstas Kazachstanas ir visas dailiojo čiuožimo pasaulis lieja ašaras dėl vagių viduryje...

Itin judrioje sostinės vietoje įvyko masinė avarija (45)

Penktadienio pavakarę sostinėje, Geležinio Vilko gatvės tunelyje po Seimu, įvyko masinė...

Mūšis dėl sunkiojo vandens Norvegijoje (1)

Mūšis dėl sunkiojo vandens – virtinė Sąjungininkų diversijų įvykdytų Antrojo pasaulinio...

Vienas garsiausių Lietuvos nusikaltėlių Zamolskis pradėjo bado streiką – negeria net vandens (72)

Lietuvos pilietis Romas Zamolskis , 2016 metų rugpjūtį nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme...

Po kritikos dėl alinamos meškos sulaukusiam cirkui Klaipėdoje – specialistų patikrinimai politikai rodo valią uždrausti laukinių gyvūnų pasirodymus (49)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba žada patikrinti informaciją, kad cirko pasirodymo...