aA
Anot gamtininko Almanto Kulbio, atvėsus orams medžiai tampa labiau „pastebimi“ – vietoje įprastos, bet vienodos žalumos jie nusidažo naujais ryškiais atspalviais. Ar niekada sau neuždavėte klausimo, kodėl vieni lapai nusidažo raudonai, o kiti – geltonai? Dalinamės šių metų gražiausiais spalvingo rudens vaizdais ir aiškinamės, kur slypi šio grožio paslaptis.
Ruduo Vilniuje
© DELFI / Karolina Pansevič

„Šaltuoju metų laiku medžiai nustoja šaknimis siurbti vandenį didžiuliais kiekiais į viršų. Lapija gana greitai reaguoja: žalia spalva lapus nudažantis dažas chlorofilas, kurio dėka vyksta organinių medžiagų sintezė, pradeda irti, jo mažėja. Žaliasis medžių „kraujas“ rudenėjant nyksta, bet išryškėja kiti pigmentai – karotinai, antocianai“, – aiškina gamtininkas.

A. Kulbio teigimu, šie pigmentai rudenį nesusidaro iš naujo – tiesiog vasarą dėl žalios lapijos ir vyraujančio chlorofilo pigmento yra nepastebimi. Šiam suirus pamatome medžius naujomis spalvomis. Medžių lapų funkcija ir paskirtis – organinių medžiagų gamyba saulės šviesoje iš vandens ir anglies dvideginio.

„Dienoms trumpėjant, medžiui siurbiant mažiau vandens, lapai tampa pertekline prabanga ar net pavojumi medžiui. Žiemą, kai gausu sniego, lapija pasipuošusios medžių šakos nulūžtų. Todėl ima formuotis ląstelių skiriamasis sluoksnis, skiriantis lapkotį ir šakeles. Ateina metas, ir pamatome lapo paskutinį šokį“, – aiškina pašnekovas.

Nuo ko priklauso rudeninių lapų spalvos?

Gamtininkas pabrėžia, kad ne visi medžiai nusidažo rudeniškomis spalvomis vienu metu: net ir tos pačios rūšies medžiai vieni gali būti dar žali, o kiti jau pageltę ar paraudę. Net to paties medžio viršūnė gali nusidažyti, o apatinės šakos būti dar žalios.

Priežastys labai įvairios – medžiai, kaip ir kiti gyvi organizmai, auga skirtingomis sąlygomis. Reljefas, drėkinimas, augimas atviroje vietoje, tarp pastatų, pamiškėje ar miško gilumoje – sąlygos lemia, kada medis pradeda ruoštis žiemai.

„Yra medžių, krūmų, kurie nespėja nusidažyti rudens spalvomis ir nubarsto dar žalius lapus. Mūsų krašte tai iš pietų atvežti sumedėję augalai – alyvos, ligustrai. Savitas ąžuolų lapkritis – jų lapai sudžiūva, suvysta ant medžio ir lieka žiemai. Nubyra žiemą ar net pavasariop. O baltalksniams, juodalksniams nebūdingos rudeniškos spalvos – jų lapai krenta žali“, – teigia A. Kulbis.

Anot jo, bene didžiausia atspalvių paletė būdinga klevams. Ryškiai raudonos ir ugninės jų lapų spalvos atsiranda po stipresnio šaltuko. Kita vertus, vienu metu ir vienoje vietoje galime stebėti dar žalius, o greta – geltonus, raudonus klevus. Panašius Valstybės vėliavą atkartojančius medžius yra užfiksavę gamtos fotografai.

„Karotinams būdingos geltonos, oranžinės spalvos, antocianams – raudonos. Raudono atspalvio lapija rudenį pasipuošia putinai, ožekšniai, kai kurios kaulenių rūšys. Savitu atspalviu nusidažo bukai – mūsų parkų medžiai. Jų lapai rudenį būna intensyvios oranžinės spalvos“, – aiškina gamtininkas.

Fenologų išskiriamas periodas, vadinamas auksiniu rudeniu, yra gana trumpas. „Tuomet vietoje vėlyviausių gėlių žmonės grįžta namo lapų puokštėmis nešini, deda lapus į knygas. Dera prisiminti vieną gamtos taisyklę – tikrasis lapkritis vyksta spalį, o lapkričio mėnuo – jau nuogų medžių mėnuo“, – pabrėžia A. Kulbis.

Kai kurie medžiai lieka spalvingi iki Kalėdų

VDU Kauno botanikos sodo mokslininkas Kęstutis Obelevičius teigia, kad nuo pavasario medžių lapuose vyksta aktyvi fotosintezė, o šis aktyvus procesas baigiasi jų senėjimu.

„Senstančiuose lapuose sulėtėja fotosintezė, kvėpavimo procesai, sumažėja maisto medžiagų. Visa, ką augalas pagamina – baltymai, angliavandeniai – keliauja nebe į lapus, o paliekama vaisiams, kitų metų pumpurams. Visos šios paliekamos medžiagos kemša vandens indus ir lapai ima gelsti“, – aiškina jis.

Lapus žalia spalva nudažo jų chloroplastuose esantis chlorofilas. „Gamtoje niekas neatsiranda iš niekur ir nedingsta. Chloroplastai rudeniop virsta chromoplastais, kuriuose esama spalvotų medžiagų – karotinoidų, antocianų. Šios medžiagos gali būti nuo geltonos iki ryškiai raudonos spalvos. Jos skiriasi priklausomai nuo medžio rūšies“, – teigia K. Obelevičius.

Rudeniniai lapai pradeda kristi veikiami maceracijos. Tai toks procesas, kuomet, ištirpus tarpuląsčių medžiagai, audiniai suyra į ląsteles.

„Veikiami maceracijos, lapai atsiskiria nuo šakelių ir nukrenta. Jeigu lapai krenta vasarą, dažniausiai dėl to būna kaltas drėgmės trūkumas. Kai medžiui trūksta drėgmės, jis atsikrato lapais – jie pagelsta ir nukrenta. Rudenį šie procesai labai pagreitėja po šalnų. Jeigu nebus didelių šalnų, kai kurių medžių lapai gali kaboti beveik iki Kalėdų“, – aiškina K. Obelevičius.

Anot pašnekovo, ištvermingiausi medžiai, kurie spalvotais lapais puošiasi ilgiausiai – ąžuolai, bukai, skroblai. Tuo metu kitiems, pavyzdžiui, klevams, pakanka sulaukti pirmosios šalnos, po kurios visi lapai nukrenta.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rudens grožis: Kauno Ąžuolyno parkas pasidabino aukso spalvomis (12)

Auksinio rudens grožis ypač ryškiai atsiskleidžia Kauno Ąžuolyno parke – didžiausiame iš...

Vilkų apsaugą reguliuos patikslintas jų apsaugos planas (7)

Spręsdama vilkų apsaugos ir su jų poveikiu žemės ūkiui susijusias problemas, Aplinkos...

Miškų gražuolė – didžiausia miegalė: kodėl negalima jos žadinti? (70)

Atėjus rudeniui, aiškiai matyti, kaip keičiasi gamta. Medžiai tampa tiesiog gyva spalvų palete,...

Nerimas dėl Labanoro girios: pamirškime emocijas ir pažiūrėkim į skaičius (259)

Šiųmetis ruduo prasidėjo miškų kirtimo skandalu. Dar rugpjūtį Vyriausybė nutarė 6 proc....

Paslaptingi gamtos garsai išgirsti: nepaprastas tauriųjų elnių pasirodymas (4)

Miškuose tauriųjų elnių rujos metas jau baigiasi – jų galingi balsai prikimo, o gamtos...

Top naujienos

Visiškai išteisintas Balčiūnas: dar pagalvosiu, ar reikalausiu kompensacijos už pareigūnų neprofesionalumą (54)

Namų šturmas paryčiais, dešimt parų areštinėje ir penkeri metai teismo proceso, kol buvęs...

Pasaulio nepripažintoje Europos „šalyje“ klesti komunizmas: vietiniams negalima išvykti, o turistams – fotografuoti (367)

Yra tokia vieta Europos žemėlapyje, kurioje nesuprantamais būdais klesti komunizmas . Visos...

Orai: pokyčių laukiama savaitgalį

Šaltis į Lietuvą veržtis neskuba. Antradienį termometrų stulpeliai aukščiausiai kils iki...

Išlydėjusi 11-metį sūnų į mokyklą motina tokios tragedijos nesitikėjo (13)

Kartais turi nutikti kas nors labai nelaimingo, kad sužinotume, kokie nuostabūs žmonės mus supa....

Sunerimę Čeponis ir Sirvydis pateisina Šaro rimbą, bet siūlo keisti „Žalgirio“ žaidimą (47)

„Stengsiuosi, kad mūsų vyrai pataptų vėl tokiais pačiais žmonėmis, kokie jie buvo...

„Socialdarbiečių“ sąlyga „valstiečiams“: arba pinigai partijai, arba balsai už biudžetą? (77)

„Valstiečių“ siekis finansuoti koalicijos partnerius Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (...

Paaiškėjo neįtikėtina tragedijos priežastis – vienas neatsargus rankos mostas pražudė 5 asmenų šeimą (14)

Remiantis naujausiais žiniasklaidos pranešimais, vienas iš hidroplano keleivių, darydamas...

Anglai privertė Ispanijos futbolo gerbėjus nušvilpti savo rinktinę (2)

Tris įvarčius per kėlinį sumušusi Anglijos futbolo nacionalinė komanda atsilygino Ispanijos...

Sveikatos specialistė sukritikavo naują visuomenės įprotį: kodėl į tualetą nereikėtų neštis telefono (33)

Visi nuo pat vaikystės žinome, kad rankas reikia plauti pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar...

Mokslininkė įkvėpimo sėmėsi iš Nobelio premijos laureato: svarbiausia nepasiduoti po nesėkmių (12)

Jaunoji neuromokslininkė dr. Julija Krupič, prieš 12 metų baigusi fizikos studijas Vilniaus...