Pasibaisėjo dar nematytu vaizdu
Vaizdas, kurį dar pavasarį matė didžioji dalis Lietuvos gyventojų, nėra labai malonus. Ievos, vieni mylimiausių lietuvių medžių, paskendusios voratinklyje, nudžiūvusios ir apsėstos nematytų vabzdžių.
Tie, kas mažiau būna gamtoje arba pernelyg nestebi joje vykstančių procesų, gerokai sunerimo. GRYNAS.lt redakcijai siųstuose laiškuose nuogąstaujama, kad ievas apniko kažkokia liga ir ši medžių rūšis visai išnyks Lietuvoje.
„Dar niekada nesu mačiusi tokio vaizdo. Atrodo, kad visos ievos užkrėstos liga. Jos nudžiūvusios, apsėstos vabzdžiais, baisu žiūrėti į šiuos gražius medžius. Kad tik visai nesunaikintų ievų“, – nerimauja GRYNAS.lt skaitytojas Marius.
Skaitytoja Aistė savo laiške rašo, kad savo gimtinėje Kėdainiuose tokias ievas mato pirmą kartą. Anot jos, šie medžiai aptraukti voratinkliais, o jų viduje gyvena nematyti vabzdžiai.
„Vaizdas tarsi iš siaubo filmo“, – laiške ievas apibūdina Aistė.
Natūralus gamtinis procesas
Tačiau gyventojus gąsdinantis reiškinys yra vienas iš natūralių, gamtoje vykstančių procesų. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas Danas Augutis aiškina, kad ievas, greičiausiai, užpuolė ievinės kandys.
„Tai drugiai, kurių lervos suverpia ant medžių šakų baltus tinklus. Kartais tinklais aptraukiamas visas medis ar jų grupė. Dažniausiai šių drugių niekas nepastebi, tačiau kartais, drugių dauginimuisi susiklosto palankios sąlygos. Tais metais pažeistų ievų būna daugiau, drugių tinklai užkloja visus medžius, ypač ten kur ievos auga grupėmis, pavyzdžiui paupiuose“, – pasakoja specialistas.
Šie metai – puikus pavyzdys, kai ievų kandžių dauginimuisi yra palankios sąlygos. Anot D. Augučio, išsamių tyrimų apie ievinių kandžių poveikį medžiams, ir kokios gamtinės sąlygos jiems yra palankios, nėra daryta, tačiau, specialisto teigimu, gali būti, kad šios rūšies vabzdžių populiacijos gausumą lemia meteorologinės sąlygos.
„Dažniausiai ievinės kandys plinta koncentruotuose židiniuose. Sakyčiau, kad populiacijos gausumą lemia meteorologinės sąlygos. Kokie yra metai: kaip ir su visais vabzdžiais, jei yra tinkamos oro sąlygos, drėgmės užtektinai, anksti prasideda pavasaris, susidaro tinkamos sąlygos ir šių ievinių kandžių dėl palankių sąlygų atsiranda daugiau“, – pasakoja D. Augutis.
Žalos nedaro
Vis dėlto, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas D. Augutis sako, kad ievoms šios kandys didelės žalos ir įtakos nedaro. Drugio lervos maitinasi ievos lapais, tačiau, anot specialisto, tai retai pražudo medį. Nugraužti ievų lapai vėl greitai atauga.
„Miškininkai mano, kad ievinės kandies daroma žala yra minimali, todėl jokios priemonės kovai su šiuo vabzdžiu netaikomos. Tas ievos kenkėjas yra visur, kur tik auga ievos. Tai ne tik Lietuvoje. Kartais šiai rūšiai pasiseka pasiekti tokius individų skaičius, kad uždengia visus medžius ir lapus nuvalgo. Dažniausia medžiai atsigauna, žūsta nebent silpnesni“, – pabrėžia pašnekovas.
Ievinių kandžių populiacijos pagausėjimas tikrai pastebimas
Ievos nėra miško medis, todėl, anot D. Augučio, ir didelio ievinių kandžių suaktyvėjimo miškininkai nepastebi. Tačiau Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus ekologas Rokas Butkus GRYNAS.lt sako, kad parko teritorijoje pastebima pagausėjusi ievinių kandžių populiacija, tačiau jokių priemonių, kurios naikintų ievines kandis, parko darbuotojai nenaudoja, nes, kaip jau buvo minėta, žalos medžiui ievinės kandys nedaro.
„Šiemet pastebime, kad šių vabzdžių tikrai padaugėjo, bet tai yra natūralus procesas, natūrali populiacijų dinamika. Ir grėsmės medžiams nėra. Tai yra vietiniai organizmai. Kitais metais jau jų bus gerokai mažiau, praeitais metais jų tiek irgi nebuvo. Tam tikrais metais jų padaugėja, kitais sumažėja. Tokia rūšies specifika“, – aiškina ekologas.
Kas yra ievinė kandis?
VĮ Valstybinė miškų tarnyba informuoja, kad ievinė kandis Lietuvoje aptinkama paupiuose, parkuose, soduose ir ant pamiškės medžių. Nors masinio dauginimosi židinius sudaro retai, kasmet pastebima pavienių pažeistų medžių.
Drugys per išskleistus sparnus yra 16 - 23 mm ilgio. Priekiniai sparnai balti su penkiomis, išilgai sparno einančiomis juodų taškelių juostelėmis. Užpakaliniai sparnai trumpesni ir platesni už priekinius, pilkai rudi. Vikšrai būna apie 20 mm ilgio, gelsvi arba gelsvai žalsvi su dvejomis, išilginėmis juodų dėmių juostelėmis, galva juoda.
Ievinės kandys maitinasi tvirtai suverptame voratinklyje gegužės – birželio mėnesiais. Voratinkliu gali aptraukti visą medį ar medžių grupę. Stipriai pažeisti medžiai vasaros pradžioje dažniausiai išaugina naujus lapus, kurie einamaisiais metais lieka nepažeisti.
Peržiemoję vikšrai ima graužti tik išsprogusius ievų lapus. Birželio pradžioje vikšrai keliauja į specialiai medžių šakose, ant kamienų ar žolėje, suverptus lizdus kur kokonuose virsta lėliukėmis. Leliukės stadija trunka 1-2 savaites. Išsiritę drugiai kiaušinius deda ant pumpurų ir ūglių. Ne už ilgo iš kiaušinių išsirita vikšreliai, kurie einamaisiais metais nesimaitina. Jauni vikšrai pasislepia po pumpurų dengiamaisiais žvyneliais, kuriuose ir žiemoja.
