Užsidegė pušis
Audros Lietuvoje lėmė ne vieną žaibų išlydį.
„Ties linija Ukmergė-Utena-Visaginas praslinko audra pasižymėjusi nemažu žaibų išlydžių skaičiumi, kurie trenkė tiesiai į žemę. Vienas debesis–žemė žaibo išlydis uždegė pušį.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) turima žaibų aptikimo sistema (ŽAS) medį padegusį žaibo išlydį užfiksavo. Medis užsidegė 7:53 val. Tai buvo teigiamo krūvio išlydis. Tokio krūvio išlydžių Visaginą supančiuose miškuose buvo užfiksuota ir daugiau, jų dar pasitaikė tarp Tauragnų ir Daugailių, taigi žaibai bent trumpam galėjo uždegti ir daugiau medžių.
Nors įprastai daugelis perkūnijų įvyksta debesyse (debesis–debesis), tačiau teigiamo krūvio debesis–žemė tipo perkūnijos yra pačios pavojingiausios: sukelia gaisrus, mirtinai nutrenkia žmones ar besiganančius gyvulius, pažeidžia elektros linijas.
Šią vasarą tai jau ne pirmas atvejis, kuomet žaibas padega medį. Dar vienas toks atvejis Alytaus rajone buvo užfiksuotas birželio viduryje“, – rašė „Meteo.lt“.
Daugiausiai būna vasarą
LHMT duomenimis, perkūnija susidaro esant labai dideliam atmosferos nepastovumui, kai oro temperatūra, kylant aukštyn, labai staigiai krinta – maždaug po 10°C kiekvienam aukščio kilometrui.
„Tuo metu oras yra prisotintas drėgmės ir pakankamai įšilęs apatiniame atmosferos sluoksnyje. Dėl Saulės, atmosferos fronto ar nevienodo vietovės įšilimo (sausuma-vanduo, kalnai-lygumos ir t. t.) šiltas, drėgnas oras kyla aukštyn ir veržiasi pro šaltąjį. Susidaro oro srovės, o šilumos energija, susikaupusi ore ir vandens garuose, virsta vėjo bei elektros energija“, – aiškinama Tarnybos svetainėje.
Tarnyba rašo, kad žaibas, kurį matome danguje audros metu, yra elektros išlydis, kuris susidaro tada, kai dviejų elektros krūvių skirtumas padidėja tiek, kad pramušamas izoliacinis oro sluoksnis.
Teigiama, kad apie 70 proc. dienų su perkūnija būna nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio. Pavasarį perkūnijos dažnesnės rytinėje Lietuvos dalyje, o rudenį – vakarinėje. Pajūrio rajone perkūnijų beveik kasmet pasitaiko ir žiemą
Kaip elgtis, kai žaibuoja
LHMT gyventojams primena, kaip elgtis žaibuojant.
Jei esate lauke:
- jei esate atviroje vietoje, atsitūpkite (geriau dauboje), suglauskite kojas ir nusiimkite nuo savęs metalinius daiktus;
- ant žemės negulkite, ieškokite priedangos tvirtą stogą turinčiose transporto priemonėse arba pastatuose;
- nelaikykite rankoje ilgų ar metalinių daiktų, tokių kaip lazda, skėtis, meškerė ir t.t.; nestovėkite arti metalinių konstrukcijų, elektros stulpų, vielinių tvorų ir t.t.;
- nejokite ant arklio, nevažiuokite dviračiu arba atvira transporto priemone;
- jei važiuojate mašina, sulėtinkite greitį ar sustokite kuo toliau nuo aukštų medžių ir elektros linijų, nelieskite metalinių mašinos dalių;
- jeigu maudotės, nedelsdami lipkite iš vandens ir ieškokite pastogės. Būtina pasitraukti nuo vandens šaltinio;
- jeigu esate valtyje ir nėra galimybės išlipti, slėpkitės po tiltu, aukštu statiniu. Būtina išmesti inkarą;
- nestovėkite prie ąžuolo, tuopos, guobos, eglės, nes į juos trenkia dažniausiai. Europoje retai trenkia į klevus, beržus, akacijas.
Jei esate patalpoje:
- stovėkite kuo toliau nuo langų, elektros prietaisų, vamzdžių ir kitų metalinių daiktų;
- nekalbėkite telefonu; atjunkite lauko anteną ir radijo bei televizoriaus elektros laidus. Išjunkite kompiuterio modemus ir maitinimo šaltinius;
- pasitraukite nuo elektros prietaisų;
- nesišukuokite plaukų;
- neglostykite kačių, šunų ir t. t.;
- kaime nereikia būti arti krosnių, dūmtraukių (būtina uždaryti sklendes).
