„Didžiosiomis“ šios miegapelės vadinamos ne veltui – savo mase šie gyvūnėliai išties lenkia kitus miegapelinių šeimos atstovus. Suaugusio individo kūno ilgis gali būti beveik toks pats kaip ir jo uodegos ilgis (kūnas: 15–20 cm, uodega:10–15 cm). Šio gyvūno kailiukas pilkšvai rusvas, papilvė balta. Akys juodos, apaugusios tamsių plaukelių žiedu. Labiausiai dėmesį traukia ilga ir pūsta didžiosios miegapelės uodega.

Šie sėslūs graužikai mėgsta brandžius miškus. Gyvena teritorijose, kur auga seni ąžuolai, lazdynai, liepos. Šiltuoju sezonu didžiosios miegapelės aktyviai maitinasi ir kaupia riebalines atsargas, reikalingas žiemos miegui. Dažniausiai renkasi pumpurus, uogas, riešutus, giles, vaisius, sėklas, tačiau gali misti ir paukščių kiaušiniais ar net jų jaunikliais. Aptikti maistą padeda puiki uoslė.

Miegapelės tampa aktyvios naktį. Šviesiuoju paros metu lindi savo lizde. Dažniausiai įsikuria drevėse, uoksuose, žmonių iškeltuose inkiluose. Lietuvoje šiuo metu žinoma apie 10 vietų, kur gyvena šie unikalūs gyvūnai. Didžioji populiacijos dalis aptinkama Nemuno ir Neries slėniuose, ir jų intakų teritorijose. Šių graužikų rasta Rumšiškių, Subartonių, Kleboniškių, Punios, Strošiūnų miškuose.

Miegapelės žiemoja įsiraususios į žemę, urvelį, ar po medžių šaknimis. Prabudusios po žiemos miego miegapelės būna netekusios apie trečdalio savo svorio, todėl maitinasi ir pradeda kaupti naujas riebalų atsargas. Jauniklius atsiveda paskutinį vasaros mėnesį (patelės nėštumas trunka apie 20–30 dienų). Mažylių skaičius gali svyruoti nuo 4 iki 8. Kailiuku jie apauga maždaug po 3 savaičių. Jaunikliai savo spalva skiriasi nuo tėvų – būna kiek pilkšvesnio, pelenų atspalvio. Vidutinė didžiosios miegapelės gyvenimo trukmė yra 10–11 metų.

Norint, kad šie unikalūs gyvūnai mūsų šalyje neišnyktų, būtina imtis tam tikrų priemonių. Svarbu stabdyti medžių kirtimą teritorijose, kuriose randama šių gyvūnų. Populiaciją didinti gali padėti inkilų iškėlimas, tinkamas plėšrūnų populiacijos reguliavimas.

Didžioji miegapelė į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta 1989 metais. Rūšis saugoma Berno konvencijos.