Projekto metu parengta teritorijų vertinimo metodika, išskirtos urbanizuotas teritorijos, kuriose potencialiai gali vystytis nuošliaužos, sudaryti didžiausią pavojų keliančių šlaitų inžineriniai geologiniai pjūviai, stabilumo modeliai, sudaryti tiriamų teritorijų vertinimo žemėlapiai.
Lietuvoje iki šiol nebuvo vertinamas šlaitų stabilumas teritoriniu mastu, atliekant prevencinius tyrimus. Dažniausiai tyrimai buvo vykdomi jau atsiradus nuošliaužai, norint stabilizuoti šlaitą bei išvengti aukų bei nuostolių. Potencialiai pavojingi šlaitai buvo vertinami pagal jų statumą, t. y. polinkio kampą, neįvertinant hidrogeologinių sąlygų ir šlaitą sudarančių nuogulų fizinių - mechaninių savybių. Tačiau iš patirties žinome, kad toli gražu ne visi statūs šlaitai yra nestabilūs ir keliantys grėsmę. Nestabilumui įtakos turi ne tik polinkio kampas, bet ir šlaito aukštis, šlaitą sudarančių uolienų geotechniniai parametrai bei augalija.
Tyrimams pasirinkti 7 šlaitai: 4 – Vilniuje (Pučkorių, Belmonto, Markučių, Turniškių) ir 3 – Kaune (Lakštingalų kalva, Jiesia, Marvelė). Tyrimo vietos parinktos atsižvelgiant į galimybę atlikti gręžimo, kasimo ir mėginių paėmimo darbus bei objekto keliamos grėsmės aktualumą urbanizuotos aplinkos infrastruktūros elementams (keliai, gyvenamieji namai it kt.). Buvo išskirti urbanizuotai aplinkai pavojingiausi šlaitai.
Kiekviename iš pasirinktų šlaitų, buvo kasami kasiniai, aprašomos šlaitą sudarančios nuogulos, matuojami sluoksnių storiai, imami suardytos ir nesuardytos sandaros mėginiai laboratoriniams tyrimams, atlikti bandymai smulkaus grunto nedrenuotos sankibos nustatymui. Lauko tyrimais gautų duomenų pagrindu parengti inžineriniai geologiniai pjūviai, laboratorinių tyrimų rezultatų suvestinės. Grunto bandiniai buvo tiriami Lietuvos geologijos tarnybos laboratorijoje.
Atsižvelgiant į pavojaus urbanistinei infrastruktūrai ir žmonių gyvybei riziką (Lietuvoje dėl nuošliužų yra žuvę žmonės) sudaryti tirtų teritorijų šlaitų stabilumo vertinimo žemėlapiai. Vilniaus miesto teritorijos žemėlapyje matosi, kad potencialiai pavojingi šlaitai vyrauja centrinėje ir rytinėje dalyse. Jie kiek mažiau tęsiasi Neries upės slėniu. Mažiau pavojingų šlaitų arba visai nėra, arba jie santykinai mažai paplitę pietrytinėje, pietvakarinėje ir šiaurės vakarinėje miesto dalyse. Atlikus skaičiavimus Kauno miesto teritorijoje nustatyta, kad potencialiai pavojingi šlaitai išsidėstę daugiausia Nemuno ir Neries upių slėniuose bei Kauno marių pakrantėje. Kai kurių mažesnių upelių, tekančių Kaune, tokių kaip Marvelė ar Jiesia, slėnių šlaitai taip pat potencialiai pavojingi. Suskaičiuoti pavojingi šlaitai ir upių slėnių griovose. Potencialiai pavojingų šlaitų beveik nėra šiaurės rytinėje Kauno miesto dalyje.
Sudaryti Vilniaus ir Kauno miesto teritorijų potencialiai pavojingų šlaitų žemėlapiai gali būti panaudoti vykdant teritorijų planavimo darbus.
GRYNAS.lt primena, kad 1981 m. gruodį žmonių aukų pareikalavo nuošliauža Vilniuje, Vilkpėdėje.
