Sporos patenka į namus
J. Kasparavičius sako, kad pamačius tokias nuotraukas gali pasirodyti, kad grybai vis dažniau išauga kur nors žmonių namuose, tačiau toks įspūdis būtų klaidingas.
„Visų pirma, todėl, kad gamtoje neegzistuoja tokia sąvoka kaip privati kažkieno nuosavybė ar nekilnojamas turtas. Daugelis organizmų, kurie tik sugeba kur nors patekti, ten ir patenka. Taip yra dėl to, kad įvairūs labai aktyviai judėti negalintys organizmai pirmiausia ieško maisto ir, jei kur nors jo randa, įsikuria. Jeigu jiems tai leidžia kiti organizmai ir mikroklimatinės sąlygos. Taip elgiasi ir grybai.
Jų sporos skraido visur, kur tik jas nuneša oro srovės arba gyvūnai, ant kurių jos dažnai nutupia. Mes taip pat parsinešame ne vieną grybų sporą ant savo kūno dalių ir drabužių bei avalynės, o namuose nusirenginėdami jas paskleidžiame po savo būstą“, – pasakoja mikologas.
Anot jo, grybai į namus patenka ir vėdinant patalpas.
„Jeigu grybo sporos nusileidžia ant kažko, ką gali vartoti maistui, o sąlygos augti tinkamos, tai ir įsikuria mūsų namuose. Kartais parsinešame jų ir kartu su mums reikalingais daiktais. Kai kuriais atvejais tie daiktai jau gali būti sporų „pamėgti“. Maždaug taip būtų galima paaiškinti ir skaitytojo nuotraukose įamžinto grybo atsiradimą vonios kambaryje.
Dėl tų mūsų kambariuose skraidančių sporų labai jaudintis nereikėtų, nes jos sėkmingai skraidė jau tolimų mūsų protėvių būstuose, tik tie mūsų protėviai apie jas nieko nežinojo ir nesuko sau galvos. Tais laikais grybai galėdavo sukelti didesnių problemų nei dabar jau vien dėl to, kad nebuvo tiek ir tokių kovos su grybais priemonių, o svarbiausia – supratimo apie grybų biologiją ir jų poreikius. Bene vienintelė veiksminga, tačiau ir radikali kovos priemonė buvo ugnis“, – aiškina ekspertas.
Žinomas grybas
Mikologas sako, kad visiems, kas domisi grybų atsiradimu žmonių namuose ir stebi tokias naujienas, koks nors kepurėtasis grybas, augantis vonios kambaryje, jau yra tapęs beveik klasikiniu reiškiniu. Taip pat grybai gali išaugti ir virtuvėje, tualete ar rūsyje, nors jų pasitaiko ir koridoriuose ar net kambariuose.
Anot jo, gali pasirodyti įdomu tai, kad ne egzotiškas grybas dera žiemos viduryje, tačiau ir tai uždarose patalpose – ne stebuklas.
Eskpertas sako, kad vonioje išdygęs grybas neabejotinai yra skylėtbudė.
„Tiksliau, tai yra dar labai jaunas, dar tik augantis ir besivystantis grybo vaisiakūnis. Jeigu palyginsime su žmogumi, tai yra jaunuolis, kuriam nei ūsai, nei barzda dar neauga. Kadangi grybas auga uždaroje patalpoje ir, matyt, saulės šviesos negauna, tai jo išvaizda gali kiek skirtis nuo atvirame ore išaugusių gentainių. Dėl šių priežasčių kategoriškai pasakyti, kuriai iš keleto galimų rūšių šis „jaunuolis“ priklauso, yra nelengva.
Pagal išvaizdą ir derėjimo laiką tai galėtų būti kislioji skylėtbudė, kuri, esant tinkamoms sąlygoms, gali derėti visus metus. Kai kurie kitų skylėtbudės rūšių grybai irgi gali derėti labai vėlai rudenį ar labai anksti pavasarį, o taip pat ir žiemą, jeigu ji bus pakankamai šilta. Akivaizdu, kad vonios kambaryje pakankamai šilta. Kita vertus, nuo to, kurios tiksliai skylėtbudės rūšies grybas ten auga, nelabai kas ir keičiasi. Visos skylėtbudės minta ardydamos medieną, visos sukelia baltąjį medienos puvinį. Jos specializuojasi ardyti vieną iš medieną sudarančių komponentų – ligniną. Dažniausiai jos įsikuria ant negyvos medienos, bet kai kurių rūšių grybai gali pulti ir dar gyvus medžius“, – pasakoja J. Kasparavičius.
Anot jo, šie grybai nėra nuodingi, o kai kurių rūšių jauni vaisiakūniai net valgomi, tačiau skonis nėra ypatingas, o konsistencija galėtų patikti nebent mėgstantiems kramtyti ką nors sunkiai sukramtomo.
„Nors šis grybas ir ardo medieną, bet į mūsų namus dažniausiai nesiveržia ir žalos, juo labiau tokios, kokią padaro žalingasis trobagrybis, nepadaro. Kai kurios tautos tropikuose šios genties grybus net naudojo liaudies medicinoje. Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse daugumos skylėtbudžių gydymosi tikslais žmonės nevartojo“, – pasakoja pašnekovas.
Gali praversti ateityje
Ateityje šie grybai, anot J. Kasparavičiaus, gali net labai praversti.
„Šiuo metu gana sėkmingai vykdomi bandymai siekiant jų gebėjimus panaudoti ekologiškoje popieriaus gamyboje. Taip pat laboratorijose jų išskiriamų fermentų pagalba neutralizuojami kai kurie pavojingi aplinkai teršalai. Ilgainiui tai gali virsti technologija, padėsiančia sėkmingai valyti užterštą aplinką. Gana aktyviai tyrinėjamos ir įvairios šių grybų biologiškai aktyvios medžiagos, pavyzdžiui, galinčios padėti įveikti atsparias dabar naudojamiems vaistams mikroorganizmų ir vėžio ląsteles“, – tikina jis.
Norint, kad šis grybas skaitytojo vonios kambaryje nebeaugtų, ekspertas pataria pašalinti jo maisto šaltinį, kuris šiuo atveju yra mediena, ir kiek įmanoma sumažinti drėgmės lygį.
„Galbūt, reikia geresnės ventiliacijos. Jeigu tokia grybo augimui palanki situacija susiklostė dėl remonto, tai gal nieko daryti ir nereikia – jam pasibaigus viskas turėtų susitvarkyti savaime“, – pridūrė grybų žinovas.
