Naujoji aplinkosaugininkų vadovė apie Lietuvą sudrebinusius taršos skandalus: tai nereiškia, kad aplinkosaugininkai neatliko savo darbo

Aplinkos apsaugos departamente nuo rugpjūčio 12 d. direktoriaus pareigas einanti Olga Vėbrienė yra numačiusi pokyčius, kurie palies ir aplinkosaugininkų darbą, ir jų sprendžiamas problemas. Naujus, gamta besirūpinančius darbuotojus bus siekiama pritraukti didesnėmis algomis ir nauja motyvacine sistema, bus įgyvendinamos naujos priemonės korupcijos prevencijai ir skaidrumui didinti.

Delfi transliacijos metu ji įvardijo, jog artimiausiu metu daugiausia dėmesio skirs trims prioritetinėms sritims – vadybos pokyčiams, bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis ir korupcijos prevencijai.

„Iš esmės atkreipsiu dėmesį į inspektorių – pareigūną, kurį labai vertinu, ir kurių mes tikrai neturime daug. Pirmiausia reikėtų, kad kiekvienas būtų aprūpintas ir saugus, kad būtų įrangos ir aprangos standartas. Svarbu paminėti, kad uniforma būtų ir moteriška, nes kol kas turime tik vyrišką standartą. Taip pat pareigūnai turi turėti visus reikiamus darbo įrankius – matavimo prietaisus, automobilius, šarvuotas liemenes, nes pareigūnai tikrai dirba sudėtingą darbą ir dažnai rizikuoja gyvybe“, – pabrėžia ji.

Garsiai nuskambėjusios ekologinės nelaimės – iššūkis pasitikėjimui

Prisimenant AB „Grigeo Klaipėda“ taršos atvejį ir Alytaus padangų perdirbimo gamyklos gaisrą, kyla klausimas, kodėl daugybę metų vietos aplinkosaugininkai nemato jų panosėje pramonės įmonių daromų grubių pažeidimų.

Komentuodama šiuos atvejus, O. Vėbrienė pastebi, kad Aplinkos apsaugos departamentą sudaro apie 400–500 pareigūnų, kuriais pasitiki, tačiau nutikusi ekologinė nelaimė dar nereiškia, jog aplinkosaugininkas nesiėmė reikiamų veiksmų.

„Grigeo Klaipėda“ atveju, mes gavome informaciją, pareigūnai dirbo, rinko duomenis, kad galėtų prokuratūrai pateikti medžiagą ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Iki kol prokuratūra neturėjo informacijos, ji negalėjo pradėti ikiteisminio tyrimo, o mes negalėjome komunikuoti. Mūsų pareigūnų atliktas darbas – užkulisinis, jis galimai nebuvo tinkamai iškomunikuotas, bet mūsų pareigūnų ir Aplinkos ministerijos specialistų dėka tas vamzdelis buvo rastas. Tai buvo mažo skersmens vamzdelis, iš kurio kilo labai didelė ekologinė nelaimė. Mūsų pareigūnai savo darbą atliko, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – aiškina O. Vėbrienė.

Ji pripažįsta, kad Alytaus įmonės „Ekologistika“ atveju galimai esama Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų darbo broko: dviem pareigūnams yra pareikšti įtarimai. Įmonė „Ekologistika“ dirbo pagal jai duotą leidimą, buvo gana gerai žinoma ir savivaldoje, kuri, anot O. Vėbrienės, žinojo, kad tai vyksta.

Inspektoriams kels atlyginimus, taikys motyvacines priemones

Stebint šiuos pavyzdžius, vienas iš Aplinkos apsaugos departamento numatytų prioritetų – aplinkosaugininkams taikyti aukščiausius skaidrumo standartus. Siekiant į aplinkosaugos sistemą pritraukti daugiau naujų, geros reputacijos žmonių, kurie išties norėtų rūpintis gamtos saugojimu, bus įvedama daugiau motyvacinių priemonių.

Be to, Aplinkos ministerija departamentui neseniai skyrė papildomus 18 etatų gyvosios gamtos pareigūnams, todėl gerų specialistų pritraukimas šiuo metu yra labai svarbus.

O. Vėbrienės teigimu, pirmiausia bus keliamas inspektorių darbo užmokesčio koeficiento dydis, taip pat bus įvesta darbuotojų motyvacinė sistema skatinant gerą darbą.

„Dauguma žmonių čia ateina dirbti iš idėjos. Važiuodama į valdybas, esu girdėjusi nemažai istorijų iš inspektorių – vienas teigia čia atėjęs, nes brakonieriai vos nenužudė jų tėvuko, kitas yra užkietėjęs medžiotojas ir žvejys, kuris jaučia norą atiduoti duoklę gamtai saugodamas ją nuo žvejų ir medžiotojų, kurie nesilaiko teisės aktų. Šiuo metu pareigūnas, dirbdamas daugiau nei 12 valandų ir švenčių, ir poilsio dienomis, uždirba ganėtinai nedaug, jo bazinis užmokestis yra mažas, todėl jis turi sugalvoti, kaip suktis, kad viršvalandžių gautų, kad galėtų susirinkti didesnį darbo užmokestį“, – problemą pastebi ji.

Nepaisant didelių baudų, brakonieriai – vis dar galvos skausmas

Nors už brakonieriavimą skiriamos didelės baudos, ši problema Lietuvoje dar išlieka. Kaip pastebi O. Vėbrienė, praėjusiais metais patikrinta ir užfiksuota 2500 pažeidimų laukinėje gamtoje – žvejyboje ar medžioklėje. 16 proc. šių pažeidimų būta šiurkščių.

„Galima matyti, kad praeitais ir užpraeitais metais brakonieriavimo atvejų mažėja, galbūt nuo pažeidimų atgraso padidintos baudos. Žvejybos atvejų, deja, daugėja, tačiau tai nėra drastiški skaičiai ir tai nėra labai didelė problema. Daugiau gyvūnų žūsta kelyje, susidūrę su transporto priemonėmis, negu nuo brakonieriaus rankos. Tai – dar viena problema, kurią turime spręsti, nes skaičiai yra gąsdinantys. Imamės priemonių šiai problemai užkardyti, nes gyvūnų daugėja, žiemos šiltėja, populiacijos auga, gyvūnai išeina į gatves ir patenka į eismo įvykius.

Daugiau – transliacijos įraše.