Naujo jūrų muziejaus gyventojo vaistas: žalia žuvis su grietinėle

Pro pravirą Lietuvos jūrų muziejaus administracijos langą sklinda toli gražu ne organizacinio ar vadybinio darbo skleidžiami garsai. Čia rytines dainas „dainuoja“ Rikis – jau pagijęs Baltijos pilkasis ruonis.
„Rikį nuo šiaurinio molo Melnragėje viešosios įstaigos „Būk mano draugas“ atstovai atvežė beveik prieš mėnesį“ , – pasakojo Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.

Pasak biologo, nors mažylis buvo sunykęs ir svėre tik 13,8 kilogramo (net vos gimę ruoniukai sveria bent pora kilogramų daugiau), bet labai guvus ir gyvybingas. Džiugino ir tai, kad jo sužalojimai, palyginus, buvo menki – tik pūlinukai ant priekinių ir užpakalinių plaukmenų. Pirmą savaitę gyvūnui taikytas intensyvus gydymas – skirti antibiotikai, mikroelementai, maitintas per zondą žalios žuvies ir grietinėlės tyre. Tačiau jau antrą savo viešnagės muziejuje savaitę ruoniukas mielai valgė nesmulkintą silkutę. Todėl svoris jo sparčiai auga ir dabar rastinukas jau sveria 22 kilogramus.

Ši mielą ir guvų gyvūną muziejaus darbuotojai itin lepina: specialiai jam Kuršių mariose yra žvejojami gyvi grundalai. 

  „Taip, mūsų Rikis gauna ne tik pilnavertį maistą, bet ir išmoksta, gainiodamas šias žuvis savo vonioje, įgūdžių, kurie jam bus būtini laisvėje, – pasakojo Arūnas Grušas. – Į Baltijos jūrą jis iškeliaus po poros mėnesių, kai jo svoris pasieks 40 kilogramų.“

Vardus rastinukams Arūnas paprastai suteikia pagal radimvietę. Kadangi Melnė jau yra buvusi, tai šiam ruoniukui buvo pritaikytas itin jam derantis Rikio vardas, kilęs nuo vieno iš Baltijos intakų – upės Rikinės pavadinimo.

Artimiausiomis dienomis ruoniukas jau paliks savo „kabinetą“ muziejaus administracijos pastate. Ši improvizuota laboratorija su dviem voniom buvo įkurta, ieškant išeities, kaip galima padėti išgyventi pavasarį Baltijos jūros pakrantėje randamiems nusilpusiems ruoniukams. Prie šios kilnios muziejaus veiklos jau keleri metai prisideda Aplinkos ministerija. Šiemet yra skirta iki 25 tūkst. litų ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. 

Šie metai - ramesni

Tačiau, pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, tai – tik dalinis problemos sprendimas.

„Civilizuotos šalys, tokios kaip Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia iš esmės, – sako Olga Žalienė. – Šiose šalyse veikia ruonių reabilitacijos, gydymo stotys. Juk Baltijos pilkieji ruoniai yra įtraukti ir į Lietuvos raudonąją knygą, o tai reiškia, kad valstybė įsipareigoja saugoti šią nykstančią gyvūnų rūšį.“

Pernai jūra muziejui „dovanojo“ net keturis ruoniukus. Šiemet, laimei, teko globti tik vieną našlaitį, nes žiema buvo šilta, Baltijos jūroje nebuvo ledo ir ruonės vaikavosi saugiose pakrantėse, o ne ant ledo.

Kiekvieną pavasarį Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai priglobia ir slaugo jūros pakrantėje rastus nusilpusius ruoniukus Tokiems ruoniukams jau dvidešimt treji metai muziejus tampa antraisiais namais. Atvežami gyvūnėliai dažnai leisgyviai, o pagiję ir sustiprėję vėl paleidžiami į Baltijos jūrą.

Improvizuotoje laboratorijoje, įrengtoje šalia darbuotojų kabinetų, jau išslaugytas 21 ruoniukas. Biologai pasikeisdami ruoniukais rūpinasi kiaurą parą.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.