Mokslininkų komanda iš Britanijos Antarkties tarnybos ir Oregono valstijos universiteto išanalizavo išsamius šios rūšies genetinius rinkinius ir teigia, jog rezultatai leidžia manyti, kad kuprotieji banginiai, gyvenantys Šiaurinėse Ramiojo ir Atlanto vandenynų dalyse bei Pietų pusrutulio vandenyse, skiriasi.
Mokslininkų teigimu atskiroms populiacijoms priklausančius banginius skiria ne tik genai, bet ir fizinė išvaizda: Ramiojo ar Atlanto vandenynų šiaurėje gyvenančių kuprotųjų banginių spalvos yra gerokai tamsesnės, lyginant su banginiais, gyvenančiais Pietų pusrutulio vandenyse. Tyrėjai pastebi, jog ligi šiol jie nesuvokė, kad net tokie subtilūs skirtumai gali rodyti ilgalaikę populiacijų izoliaciją ir skirtingas evoliucines trajektorijas.
Atliekant tyrimą buvo naudojami genetiniai mėginiai, paimti iš laisvėje gyvenančių banginių, naudojant nedidelę, biopsijai skirtą strėlę. DNR pavyzdžiai mokslininkams leido sudėlioti paveikslą, vaizduojantį kaip kuprotųjų banginių patelės migravo per pastaruosius milijoną metų.
Nustatyta, jog nepaisant to, kad per pastaruosius kelis tūkstančius metų banginių patelės migravo Pietų ir Šiaurės pusrutulių vandenyse, dažniausiai jos būdavo gimtose vandenyno vietose. Tai reiškia, kad populiacijos evoliucionavo nepriklausomai viena nuo kitos, tad kuprotieji banginiai, gyvenantys trijuose skirtinguose vandenynų dalyse, turėtų būti klasifikuojami kaip atskiri porūšiai.
Straipsnis parengtas pagal sciencedaily.com informaciją įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį..