„Mano namuose jau keli mėnesiai, kai pasirodo skraidantys vabzdžiai, primenantys kandžius. Tiksliai jų nesu identifikavęs. Dažniausiai juos pastebiu miegančius ant lubų, o kartais ant sienos. Užmušti palieka savotiškų dulkių. Esu kelis radęs virtuvėje ir kambary“, - pastebėtus vabzdžius savo namuose aprašo Vytautas.

Skaitytojas kėlė versiją, kad greičiausiai šiuos nekviestus skrajūnus bus parsinešęs iš senos močiutės, nes pas ją namuose teko nemažai jų matyti.

„Pas močiutę, kai skrajūnus tik pastebėjau, užmušiau apie dešimt. O ji nieko nematė. Suprantama, jai 92 metai. Bet pas ją paskutiniu metu jų nebe pastebiu“, - laiške rašė Vytautas.

Savo ruožtu Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus entomologas Romas Ferenca, vos žvilgtelėjęs į nuotrauką, iš karto atpažino, kad tai pietinis ugniukas (lot. Plodia interpunctella).
Pietinis ugniukas
„Tai invazinė rūšis, anksčiau Lietuvoje jos nebuvo. Šis drugelis gyvena žmonių būstuose, maisto produktų ar jų žaliavų sandėliavimo vietose. Esu jų matęs ir prekybos centruose. Žodžiu, tai sinantropas. Jūsų skaitytojas tikrai šio drugio neparsinešė iš močiutės: jie gyvena ir veisiasi jo namuose, nebent močiutė jį sušelpė maistu“, - priežastis, iš kur tokių vabzdžių galėjo atsirasti skaitytojo namuose, išvardijo entomologas.
Aplinkosauginiu požiūriu invazinių rūšių plitimas kelia didelę grėsmę biologinei įvairovei. Invazinės rūšys paprastai yra agresyvesnės nei vietinės, todėl greitai užima pastarųjų gyvenamus plotus, išstumia arba sunaikina jas pačias.
Citata

Jo teigimu, mitybos požiūriu šių drugių vikšrai yra labai universalūs - gali maitintis įvairiais maisto produktais: miltais ir jų produktais, duona, makaronais, įvairiomis kruopomis, naminių gyvūnų maistu, arbatžolėmis.

„Jūsų skaitytojas turi labai atidžiai peržiūrėti visus namuose laikomus maisto produktus, šie drugiai gali veistis kur nors kamputyje užsilikusių makaronų ar kruopų pakelyje, arbatoje ar kur nors už spintelės netyčia užkritusios duonos riekėje ir t.t.“, - aiškino R. Ferenca.

GRYNAS.lt primena, kad Lietuvoje, 2012 m. duomenimis, į invazinių rūšių sąrašą yra įtrauktos 35 gyvūnų ir augalų rūšys. Aplinkosauginiu požiūriu invazinių rūšių plitimas kelia didelę grėsmę biologinei įvairovei. Invazinės rūšys paprastai yra agresyvesnės nei vietinės, todėl greitai užima pastarųjų gyvenamus plotus, išstumia arba sunaikina jas pačias. Mokslininkai neatmeta tikimybės, kad ateityje invazinių rūšių sąrašas gali plėstis ir mūsų krašte daugės nepageidaujamų gyvūnų ar augalų. Tai lemia ir klimato kaita, kuri skatina naujų rūšių kėlimąsi į jiems anksčiau nebūdingas teritorijas.