Intensyviai puola kenkėjai
Klimato kaita gamtoje pasireiškia įvairiais procesais, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai veikia ir miškus. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas pasakoja, kad klimato kaitos pasekme miškams galime laikyti ir pastaruoju metu vis stiprėjančių vėtrų padarinius, kai išlaužomi miško medžiai. Be to, klimato kaitos sukelti reiškiniai mažina medžių gyvybines funkcijas.
„Dėl klimato kaitos dažniau kyla audros, Lietuvoje vis dažniau pasitaiko sausringos ir karštos vasaros, švelnesnės žiemos. Be abejo, audros miškuose nėra laukiamas reiškinys. Net ir tais atvejais, jeigu jos nepadaro akivaizdžios žalos, neišverčia, nesulaužo medžių, tai susilpnina jų šaknis, taip mažindamos medžių gyvybines funkcijas ir atsparumą ligoms bei kenkėjams. Dėl vyraujančių ilgų sausrų, nuslūgusio gruntinio vandens, medžiai tampa dar mažiau atsparūs“, – aiškina M. Ivanauskas.
Šiltėjant klimatui, žiemos Lietuvoje darosi vis šiltesnės, mažėja dienų su sniego danga. Tai, pasak M. Ivanausko, sudaro sąlygas sparčiau vystytis miško kenkėjams. Vienas tokių – viršūninis žievėgraužis, kuris, kaip pasakoja Miško apsaugos skyriaus vadovas M. Ivanauskas, ankščiau nebuvo laikytas pavojingu kenkėju.
„Šis vabalas visada gyveno mūsų pušynuose, bet reikšmingos žalos niekada nedarė. Dabar šis mažas vabaliukas tapo didžiausią pavojų pušynams keliančiu kenkėju. Priežastis irgi susijusi su klimato kaita – pailgėjo šiltas jiems daugintis palankus sezonas, dėl to šie vabalai susilaukia daugiau palikuonių“, – tvirtina pašnekovas.
Jis priduria, kad anksčiau buvo fiksuojama tik viena viršūninio žievėgraužio generacija per metus, dabar stebimos dvi generacijos ir prognozuojama, kad gali spėti išsivystyti net trečia šio kenkėjo generacija.
„Taigi, šių vabalų, dabar jau tapusių kenkėjais, skaičius didėja beveik geometrine progresija. Šių vabalų skaičiaus nesumažina ir nešaltos žiemos, kurias jie lengvai išgyvena“, – sako specialistas.
Anot M. Ivanausko, pastebima, klimato kaita labiau veikia spygliuočius. Ypač pušų ir eglių atsparumas mažėja dėl gruntinio vandens lygio kritimo: „Spygliuočiai medžiai pasigamina mažiau sakų, kurie yra pagrindinė medžių apsisaugojimo nuo kenkėjų priemonė. Todėl ženkliai padidėjus kenkėjų skaičiui ir tuo pat metu sumažėjus medžių atsparumui, medžiams gali kilti nemenkas pavojus.“
Temperatūros kilimas nepalankus šiaurinėmis rūšims
Klimato pokyčiai medžius veikia ir tiesiogiai: keičiantis klimatinėms sąlygoms, medžių rūšys turi prisitaikyti. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto mokslininkai Dr. Vidas Stakėnas ir Dr. Valda Araminienė GRYNAS.lt aiškina, kad atskiros medžių rūšys yra prisitaikę prie specifinių (savų) klimato sąlygų. Tai parodo jų paplitimo arealai, kur šios rūšys jaučiasi geriausiai.
Svarbiausios klimato charakteristikos medžiams arba augalams, pasak mokslininkų, apskritai yra oro temperatūra bei jos sezoniniai pokyčiai ir kritulių kiekis.
„Dėl šiuo metu vykstančio klimato šiltėjimo stebimas medžių arealų slinkimas šiaurės ir šiaurės rytų kryptimis, keičiasi ir miškų vegetacijos zonos, ilgėja vegetacijos sezonas, kinta augalų fenologija. Klimato kaita dabartiniu laikotarpiu, pasireiškianti oro temperatūros padidėjimu, nėra palanki šiaurinėms rūšims, tokioms kaip paprastoji eglė bei paprastoji pušis“, – pabrėžia dr. V. Stakėnas ir dr. V. Araminienė.
Mokslininkai tęsia, kad šiaurinės rūšys yra prisitaikiusios prie atšiauresnio klimato, todėl negali konkuruoti su lapuočių zonos rūšimis, kurios atkeliauja į jų teritoriją. Kita vertus, klimato atšilimas parankus daugeliui lapuočių medžių rūšių, labiausiai paplitusių Vidurio Europoje. Kaip pavyzdžius mokslininkai pateikia paprastąjį ir bekotį ąžuolus, liepas, skroblus, bukus, guobas.
Pastebimi medžių paplitimo pasikeitimai
Einant iš šiaurės į pietus, kaip aiškina dr. V. Stakėnas ir dr. V. Araminienė, taip pat išryškėja keli dėsningumai.
„Pirma, medynų rūšinėje sudėtyje mažėja spygliuočių medžių: taigoje spygliuočiai sudaro 76 proc., mišrių miškų zonoje – 53 proc., miško stepių zonoje – 25 proc., o stepėse – tik 12 proc. Jeigu spygliuočių mažėja, tai mišrių miškų zonoje didėja beržo, drebulės, liepos, alksnių. Lapuočių dalis didėja, o miško stepių zonoje, be paminėtų rūšių, taip pat daugėja ąžuolo. Antra, šiaurės miškų sudėtyje yra mažai rūšių (5–7 rūšys). Atvirkščiai, šiltesniame klimate (mišrių miškų ir miško stepių zonose) formuojasi sudėtingi daugiaardžiai ąžuolo, klevo, guobinių, liepos ir kitų rūšių medynai“, – aiškina mokslininkai.
Pašnekovai dalinasi mokslininkų sudarytomis prognozėmis, kad šio amžiaus pradžioje (iki 2036 metų) Lietuvoje turėtų mažėti eglynų, pušynų ir uosynų plotai, tačiau didėtų beržo, juodalksnio ir ąžuolo (liepos ir klevo) dalis medynuose. Remiantis Lietuvos miškų statistikos duomenimis per paskutinius 15-20 metų paprastojo klevo dalis Lietuvos miškuose padidėjo beveik 2 kartus, o paprastosios liepos – apie 25 proc.
Labiausiai paveikta bus paprastoji eglė
Dr. V. Stakėnas ir dr. V. Araminienė akcentuoja, kad, tikėtina, jog labiausiai paveikta klimato kaitos bus paprastoji eglė. Šios rūšies paplitimo arealo pietinė riba yra apie 200-300 kilometrų nuo Lietuvos, o atskiros populiacijų salos išlikusios Europos aukštumų rajonuose – Alpėse, Karpatuose, Dinarų kalnyne.
„Nors eglynų dalis yra žymiai mažesnė pietinėse Europos valstybėse, tačiau šiuos dėsningumus iškreipia Čekija ir Austrija, kuriose eglynai, užimantys didžiąją miškų ploto dalį (53-54%), daugiausia auga kalnuotose vietovėse“, – priduria mokslininkai.
Kadangi paprastajai eglei šiltesnės klimato sąlygos nėra palankios, kintant klimatui, jos paplitimo arealas slenkasi į šiaurę. Rumunija ir Čekija, pasak mokslininkų, jau dabar stebi eglių nykimą, kurį lėmė klimato šiltėjimas. Rumunijoje paprastoji eglė auga tik kalnuose, o šiuo metu jos paplitimo arealas kyla vis aukščiau į kalnus, kur klimatas vėsesnis. Žemiau augančios eglės yra prastos būklės, apdžiūvusios ir pamažu nyksta.
„Taip pat nežiūrint į tai, kad šiltėjančio klimato sąlygos palankios lapuočių rūšių augimui, eglė labiau bus paveikta jau esančių bei naujai išplintančių kenkėjų invazijų bei stichinių reiškinių, susijusių su stipriais vėjais bei žiemos įšalo sumažėjimu“, – pabrėžia mokslininkai.
Brendimą veikia teigiamai
Kita vertus, kaip aiškina dr. V. Stakėnas ir dr. V. Araminienė, klimato kaita turi ir teigiamų pasekmių Ji medžių augimą ir brendimą veikia teigiamai, nes fotosintezės intensyvumas didėja, didėjant oro temperatūrai bei anglies dvideginio koncentracijai atmosferoje, esant pakankamam drėgmės (kritulių) kiekiui. Visgi, medžiai gali smarkiai nukentėti nuo kitų, su klimato kaita susijusių reiškinių.
„Visų pirma audrų, škvalų bei šiltų besniegių žiemų padažnėjimas didina vėjovartų riziką. Dažnesnis sausringų periodų pasikartojimas neigiamai veikia medžių prieaugį ir jų būklę. Šiltesnės klimato sąlygos skatina medžių kenkėjų ir ligų proveržius“, – vardija pašnekovai.
Natūralūs žemės plaučiai
Nepaisant to, kad klimato kaitai veikia miško medžius įvairiais būdais, būtent miškas yra natūralūs „žemės plaučiai“, kurie sugeria vieną pagrindinių klimato šiltėjimo sukėlėjų anglies dvideginį.
Valstybinės miškų tarnybos specialistai GRYNAS.lt yra aiškinę, kad CO2 absorbavimas (sugėrimas) miške vyksta fotosintezės proceso metu, kai saulės energijos ir iš atmosferos paimamo anglies dioksido pagalba augalai (medžiai, krūmai, žolinė augalija) sintetina organinės anglies junginius (gliukozę), kurie kaupiami gyvoje augalo biomasėje – lapuose/spygliuose, kamienuose/stiebuose, šaknyse. Medžiui augant, vis daugiau anglies yra „surišama“ organiniuose junginiuose medžio biomasėje, o deguonis „išlaisvinamas“ ir grįžta į atmosferą.
„Vaizdžiai tariant, medis fotosintezės metu ne tik tiekia mums deguonį, bet ir sugeria ir kaupia atmosferos anglį (kuri atmosferoje yra CO2 pavidalu) kaip medienos statybinę medžiagą. Kasmetinis CO2 sugėrimas yra tiesiog proporcingas medienos tūrio prieaugiui“, – aiškinama Valstybinės miškų tarnybos GRYNAS.lt pateiktame komentare.
