Filmuke mintimis dalijasi urėdijos darbuotojai, jie pasakoja apie kasdienius darbus, miške sutinkamus paukščius, žvėris, apie būtinybę medieną parduoti, gaminti biokurą, siekti mažesnių būsto šildymo kaštų gyventojams.
Miško apsaugos inžinierius Saulius Austrevičius kalba, kad miškas tampa savas, kai jį gerai pažįsti, jame gerai jautiesi. Tuomet smagu jame būti, smagu dirbti.
„Jeigu vasarą karšta, būna pakankamai sunkus ir įtemptas darbas – turime apie 60 rekreacinių objektų: poilsiavietės, atokvėpio vietos, stovyklavietės“, - aiškina S. Austrevičius, pridurdamas, kad vasarą tenka nemažai paplušėti saugant mišką nuo gaisrų, juos gesinant. Jo teigimu, vasarą nemažai darbuojamasi ir tiesiant kelius: „Turime labai didelę kelių tiesimo brigadą, savo karjerą, žvyrą, smėlį ir turime urėdijoje apie 300 km kelių”, - sako miško inžinierius.
„Pastaruoju metu labai svarbų vaidmenį vaidina biokuro gamyba – yra siekis įgyti tam tikrą ekonominę nepriklausomybę ir atpiginti būsto šildymą ne tik Tauragės miestui, bet ir kitų miestų ir rajonų gyventojams“, - sako urėdas.
„Tikras miškininkas turėtų būti neskubantis, žinantis savo galutinį darbo tikslą, - samprotauja S. Austrevičius. - Statybininkas pastato namą per metus, miškininkų geri darbai pasimato po 10-20 metų ir tai juos pamato tik kitas miškininkas, specialistas“.
Miško inžinierius dalijasi mintimis, kad miškas nepriima melagių, silpnų žmonių, tų, kurie daugiau kalba nei dirba, tačiau jeigu randa savo vietą, miškas tampa širdžiai mielas ir jame tiesiog gera būti ir dirbti.
Vienas internautas, vardu Šarūnas, pasižiūrėjęs šį filmą, parašė itin iškalbingą komentarą: „Ką tik užsinorėjau girininku tapt“.
Siūlome pasižiūrėti visą urėdijos nufilmuotą vaizdo įrašą ir susipažinti su miškais ir miškininkų darbu iš arčiau:
