Lietuvos ornitologų draugijos atstovas, „Pažinkime paukščius drauge“ edukatorius Gediminas Petkus sako, kad užfiksuota visiems gerai pažįstama didžioji antis, tik jos plunksnų spalva pakitusi, greičiausiai, dėl leukizmo.
„Tai tokia gyvūno, nebūtinai paukščio, gali būti ir žinduolio ar žuvies, būklė, kai odoje, plaukuose, plunksnose yra labai mažai melanino – juodo pigmento. Tokie gyvūnai nebūtinai būna tokie kaip ši antis – šviesūs, bet gali būti ir balti. Tai pasitaiko tarp įvairių paukščių, nebūtinai tik vandens. Strazdas, kėkštas, varna taip pat gali būti balti dėl leukizmo.
Panašiai atrodo albinosai gyvūnai, tačiau jų akys yra raudonos. Yra ir atvirkštinė būseną, kai gyvūnai yra neįprastai juodi. Tai reiškia, kad melanino organizme yra labai daug“, – sako ornitologas.
Pašnekovas kalba, kad dabar visi žmonės turi telefonus, kuriais galima lengvai nufotografuoti neįprastesnį gyvūną, taigi jų pamatome vis daugiau.
„Anksčiau tai buvo išskirtinis radinys, tokie žuvę paukščiai buvo renkami, laikomi muziejuose“, – tikina jis.
Dėl tokių plunksnų spalvos pokyčių sunku pasakyti, ar užfiksuota antis yra patinas ar patelė.
„Vasarą patinų išvaizda beveik nesiskiria nuo patelių, pasikeičia plunksnų spalva, kitokia lieka tik snapo spalva, todėl kokį liepos mėnesį lengva susipainioti. Nuo rugpjūčio mėnesio patinams pradeda augti naujos plunksnos.
Jeigu ši užfiksuota antis yra patelė, jai perėti bus sunku, nes ji išliks labiau pastebima plėšrūnų. Didžiųjų ančių patelės įprastai yra margos ir geriau prisitaiko prie aplinkos.
Susiporuoti tokioms antims gamtoje nebūtų sudėtinga, nes antys yra linkusios poruotis su skirtingomis ančių rūšimis. Tada gimsta hibridai, tik jie ne visada susilaukia palikuonių“, – pasakoja pašnekovas.
Jis tikina, kad labiau išskirtinės išvaizdos gentainių nepriima varnos – jos baltų spalvų giminaites gali engti. „Galbūt iš to ir atsirado posakis apie baltą varną“, – svarsto ornitologas.
Pašnekovas tęsia, kad dabar jau po truputį prasideda ančių poravimosi sezonas: „Jau galima pamatyti, kad patinas su patele plaukioja kartu.“
Didžiosios antys įdomios dar ir tuo, kad gali perėti pačiose neįtikinamiausiose vietose. Grynas.lt anksčiau aprašė, kaip didžioji antis perėjo gandralizdyje, o išsiritusiems jaunikliams teko iš jo iššokti.
„Jos gali nueiti nuo upės iki sodybos, apleisto griovio, perėti nendrėse, medžių drevėse, ant specialių joms padarytų plaustų. Šie paukščiai nesibaido žmonių, dalis migruoja, dalis lieka per žiemą.
Didžiosios antys gali išgyventi iki 15 metų, o skrisdamos pasiekti iki 110 km/val. greitį“, – pasakoja G. Petkus.
