Jos pilvelis panašus į vapsvos (tai vadinama mimikrija - drugys prieš savo natūralius plėšrūnus imituoja vapsvą). Geltonmargės meškutės vikšrai būna juodi, plaukuoti.
Šie drugiai paplitę vidutinėje juostoje nuo Vidurio Europos iki Amūro. Pietuose arealas siekia Balkanus ir Juodąją jūrą. Šiaurėje paplitę iki Fenoskandijos (pietų Suomija ir pietų Švedija).
Geltonmargės meškutės vikšrai yra visaėdžiai, minta kiaulpienėmis, kraujažolėmis, gysločiais, sidabražolėmis ir kt. augalais.
Žiemos metu lėliukės randamos tarp augalų, prie žemės. Drugiai skraido nuo gegužės pabaigos iki birželio pabaigos. Patinai aktyvūs dienos metu ir skraido labai greitai.
Patelės beveik neskraido ir aptinkamos tarp augalų. Gyvena gerai šildomose pamiškėse, dykynėse.
Lietuvoje tai labai reta rūšis, todėl jos gausumas nežinomas. Geltonmargės meškutės aptinkamos atsitiktinai.
Šiems drugiams labiausiai kenkia miško gaisrai, jų buveinių apsodinimas kitokiais augalais.
