Nemuno deltos regioniniame parke esančioje Aukštumalės pelkėje rastas labai retas augalas - šukelinis kiminas (lot. Sphagnum imbricatum). Šie kiminai pirmą karta paminėti daugiau kaip prieš šimtą metų ir laikyti išnykusiais.

Šią retą kiminų rūšį pastebėjo Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius kartu su kolegomis iš Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos, kai lankėsi Aukštumalės pelkėje, siekdami įvertinti kaip atsikuria augalija po birželio pradžioje įvykusio gaisro.

Aukštumalos aukštapelkėje ir apypelkio miškuose aptikta šimtai retų augalų, gyvūnų, vabzdžių rūšių, kurių daugybė įtraukta ir į Lietuvos raudonąją knygą. Pagrindinės grėsmės, kylančios Aukštumalės telmologinio draustinio ekosistemai, yra pelkės eutrofikacija, kurios priežastis – intensyvi melioracija bei vykdyta durpių gavyba, sukėlusi neigiamą pelkių augalijos kaitą. Iš natūralios pelkės, kurios plotas buvo beveik 2500 ha, liko tik apie 900 ha. Ši dalis yra paskelbta telmologiniu draustiniu.

Aukštumalos aukštapelkė, kaip ir visa Nemuno delta, jau seniai domina įvairių sričių specialistus. 1900 m. vokiečių botanikas Karlas Albertas Vėberis visapusiškai ištyrė šią aukštapelkę ir 1902 metais išleido pirmą pasaulyje pelkėtyros knygą – monografiją “Vegetation und Entstehung des Hochmoors von Augstumal”, kuri 2002 m. buvo išversta į anglų kalbą ir pakartotinai išleista.

Aukštumalos pelkę drąsiai galima vadinti pelkėtyros mokslo lopšiu.

GRYNAS.lt primena, kad birželio mėnesį Aukštumalės pelkėje buvo kilusi ekologinės katastrofos grėsmė. Šilutės rajono Kintų seniūnijoje Traksėdžių durpyne kilęs gaisras išdegino didelį plotą šalia esančio Aukštumalos telmologinio draustinio.