Krekenavos regioniniame parke vieno nedidelio Nevėžio senvagės ežerokšnio paviršių dengia plūduriuojantis alijošinių aštrių sąžalynas. Šiemet čia rastas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas žaliasis laumžirgis (lot. Aeschna viridis).
Žaliasis laumžirgis labai priklausomas būtent nuo alijošinių aštrių - dažniausiai ant jų šio vabzdžio patelės deda kiaušinėlius, kurie artėjant rudeniui nuskęsta kartu su vandens paviršiuje plūduriavusiais augalais. Pavasarį išsirita plėšrios lervos, mintančios vandens bestuburiais, buožgalviais, mailiumi. Suaugėliai išsivysto ir ritasi birželio – liepos mėnesiais.
Žaliasis laumžirgis - Vakarų Europoje reta rūšis, gausesnė Rytų Europoje, Karpatuose, Rusijoje. Gali būti, kad paplitusi didesnėje Lietuvos dalyje, tačiau negausiai. Anksčiau buvo rasta Alytaus, Biržų, Vilniaus rajone ir Kuršių nerijoje, neseniai aptikta Ignalinos, Kauno, Plungės, Šilutės, Pagėgių savivaldybėse.
Tas pats ežerokšnis - dar vieno reto laumžirgio buveinė. Prieš porą metų čia aptikta šarvuotoji skėtė (lot. Leucorrhinia pectoralis).
Šarvuotąsias skėtes geriausia stebėti birželio mėnesį, žalieji laumžirgiai skraido liepą, rugpjūtį. Prie Nevėžio senvagės ežerėlio su žiūronais galima matyti, kaip žalieji laumžirgiai kaskart nutūpdami ant alijošinių aštrių kilimo deda kiaušinėlius.
Abi laumžirgių rūšys yra retos, nykstančios. Jos įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą bei Buveinių direktyvos ir Berno konvencijos sąrašo priedus.
