Saugoma rūšis
Gyventojų renkamos vynuoginės sraigės yra saugoma rūšis - ji įtraukta į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašą.
Gamtininkas Deividas Makavičius pasakoja, kad nors vynuoginės sraigės natūraliai Lietuvoje negyveno ir buvo atgabentos iš Vakarų Europos, jos mūsų šalyje yra taip seniai, kad gali būti laikomos vietine rūšimi.
Anot jo, pirmiausia šie pilvakojų klasės moliuskai atsirado dvarvietėse ir parkuose, tad šiose vietose dažnai yra ir pagrindinės jų radimvietės. Vynuoginės sraigės, gamtininko teigimu, į Lietuvą greičiausiai buvo atvežtos XVIII amžiaus antroje pusėje, tuo metu Vakarų Europoje jos jau buvo ruošiamos maistui. Tiesa, nėra tiksliai žinoma, ar jos buvo atgabentos specialiai maisto gamybai, ar parkuose išplito dėl atsivežtinių augalų žemėse buvusių jų kiaušinėlių, tačiau yra duomenų, kad Lietuvos dvarininkai šias sraiges gamino ir valgė.
D. Makavičius pasakoja, kad dėl pavasarį populiaraus sraigių rinkimo, suaugusių moliuskų skaičius mažėja: „Jos yra pačios didžiausios sausumos sraigės, kurios turi kiautą, Lietuvoje. Pagal kiauto rieves galima nustatyti sraigės amžių ir suskaičiuoti net iki penkių metų, tačiau dabar tas didžiąsias sraiges dažniausiai išrenka supirkimui, todėl jų populiacija jaunėja.“
Gamtininko teigimu, rūšiai atsigauti būtų gerai duoti keletą metų pailsėti, kad nenutiktų taip, kaip su meškiniu česnaku - kol jis buvo saugomas, žmonės labai atsargiai jo pasirinkdavo, bet kai jį išbraukė iš Lietuvos saugomų rūšių sąrašo, visi pradėjo saujom rauti ir jis atsidūrė ant pavojingos išnykimo ribos.
Pagal Vynuoginių sraigių išteklių rinkimo taisykles, Lietuvoje šias sraiges draudžiama rinkti gamtiniuose rezervatuose, botaniniuose ir zoologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose, jei tai numato jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
Rinkti galima tik tokias vynuogines sraiges, kurių kiauto skersmuo yra ne mažesnis kaip 28 mm. Supirkėjai sraiges turi išrūšiuoti pagal skersmenį supirkimo vietoje. Po rūšiavimo esančių vynuoginių sraigių kiekyje negali būti daugiau kaip 5 proc. mažesnių nei leidžiama naudoti moliuskų.
Aplinkos ministerija informuoja, kad už neteisėtą laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos fiziniams asmenims gresia baudos nuo 60 iki 300 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 110 iki 600 šimtų eurų.
Šiuo metu yra pats sraigių rinkimo sezonas, pagal jų rinkimo taisykles, jis tęsiasi nuo moliuskų vegetacijos pradžios iki liepos 1 d.
Pagrindiniai motyvai – uždarbis ir pramoga
Vievyje gyvenanti Renata pasakoja, kad sraigių rinkimą išbandė tik šiemet. Jos sūnus viešėjo sodyboje ir pamatęs po lietaus pasirodžiusius moliuskus nusprendė jų pririnkti. Vėliau į šį procesą įtraukė ir visą šeimą. „Sūnui labai patiko rinkti sraiges, o mes jam padėdavom. Tai labai gera pamoka vaikui, jog pinigai yra uždirbami“, – pasakoja ji.
Per 3-4 valandas Renata su vyru ir sūnumi surinko apie 100 kilogramų sraigių. Anot jos, apylinkėse turint noro būtų galima dar rinkti ir rinkti. Moteris su šeima tokias išvykas organizavosi šešis kartus ir kaskart pririnkdavo panašų kiekį moliuskų.
Sezono pradžioje už kilogramą sraigių Renatos sūnus gaudavo 70 centų, vėliau kaina krito iki 60 centų.
Avižieniuose gyvenanti Irina moliuskų rinkimą vertina kaip pramogą. „Kaip tik pasitaikė labai šiltas savaitgalis, todėl sugalvojau tokią pramogą: su savo dukromis ir draugės sūnumi praleisti laiką gamtoje ir pasirinkti sraigių. Važiavome link Vievio ir stojome visur, kur tik norėjome. Kadangi mano dukros norėjo užsidirbti savo pinigų skanumynams, buvo labai motyvuotos pririnkti kuo daugiau“, – pasakoja ji.
Anot jos, tą šiltąjį savaitgalį sraigių daug nebuvo – vaikai pririnko 4 kilogramus. „Daugiausiai sraigių būna po lietaus, kai šlapia, o kai sausa, jų labai sunku rasti. Dažniausiai jos yra pasislėpusios žolėje. Jų kaip kokių grybų reikia ieškoti, tai labai smagu“, – sako pašnekovė.
Jos dukra Rusnė save drąsiai galėtų vadinti patyrusia sraigiautoja. „Rinkau sraiges tam, kad galėčiau nusipirkti picos ir elektrinį paspirtuką“, – motyvus ieškoti moliuskų vardija šešiametė.
Rusnė teigia, kad ji mėgaujasi ir pačiu procesu: „Man patiko lėtai eiti ir rinkti. Vieną vakarą pasiėmiau kibirą, ėjau per lietų ir jas surinkau. Labai daug sraigių radau už tvoros savo kieme, ten visada einu ir visada randu. Mes jas pridavėm ir aš mamai nupirkau gėlių“.
Gausu kaip niekad
Vilnietis Juozas moliuskus iš gyventojų superka jau beveik dešimtmetį ir jau turi savo sistemą. Atvykęs pas gyventojus ir priėmęs jau surinktas sraiges, jis iš karto parūpina ir specialų maišą kitam rinkimui.
„Sraigių rinkti maksimos maišuose negalima, jos turi kvėpuoti. Be to, jų seilės tirpdo plastiką ir jos gali išsibėgioti. O tuos maišus iš tinklo, kuriuose žmonės bulves laiko, prapjauna jų kevalai. Todėl mes maišus užsakinėjame. Į juos prideda specialų pigmentą, kad sraigių seilės nepragraužtų“, – pasakoja jis.
Juozo teigimu, šiemet sraigių rinkimo sezonas vykęs kaip niekad. Dėl itin lietingų orų, moliuskų tiek daug, kad jis nusprendė stabdyti verslą pačiame sezono viduryje.
„Pernai per mėnesį supirkau tiek sraigių, kiek šiemet per savaitę. Porą metų buvo sausas pavasaris, o kai yra sausra, sraigėms per karšta ir jos neišlenda. Pernai, būdavo, palyja kartą per savaitę, tai tą dieną ir dirbti, po to vėl sėdi, o šiemet labai dėkingas pavasaris ir jų tiek yra, kad net baisu“, – teigia pašnekovas.
Vyras tikina, kad pernai per mėnesį supirko 50 tonų sraigių, šiemet – 30 tonų vos per 5 dienas.
Kainos priklauso nuo sezono
Vidutinė sraigių supirkimo kaina šiemet svyravo nuo 50 iki 60 centų. Aukštaitijoje buvo, ko gero, mažiausia – 40 centų už kilogramą. Pats Juozas už šių moliuskų kilogramą mokėjo, matyt, daugiausiai – 70 centų. Tokią kainą gyventojams jis galėjo siūlyti dėl suderėtų gerų sąlygų su sraigių perdirbėjais.
Pagal sutartį, Juozui už vieną pristatytą sraigių kilogramą buvo mokama 80 centų. Anot jo, kitiems supirkėjams pasisekė mažiau, jiems įmonės moka apie 70-60 centų už kilogramą.
Vyro teigimu, sraigių paklausai koją pakišo koronavirusas, nes daugelis restoranų, kurie ir yra pagrindiniai moliuskų supirkėjai, užsidarė. Jis prisimena, kad pernai kol dar virusas nebuvo įsibėgėjęs, o sraiges gauti buvo sudėtinga dėl sausų orų, jam perdirbėjai mokėdavo ir po 87 centus už kilogramą.
Vynuoginių sraigių supirkėjas sako, kad per dešimtmetį, kiek jis yra šiame versle, labai pasikeitė sraigių rinkėjo portretas.
„Anksčiau visi laikė, kad sraigių rinkimu užsiima asocialūs žmonės, kurie bando užsidirbti buteliui. Dabar to nebėra, jie sraigių nerenka, gyvena iš pašalpų. Jas renka normalūs žmonės, mokytojai“, – pasakoja jis.
Juozas sako, kad nors kiti sraiges dar superka, tačiau jam surinkto kiekio pakako ir įmonės, su kuriomis jis dirbo, šiuo metu sraigių nebepriima, nes nebespėja sutvarkyti produkcijos.
