Išskirtinis fenomenas
Paukščių migracija yra itin įdomus fenomenas. Ornitologas, „Pažinkime paukščius drauge“ edukatorius Gediminas Petkus pasakoja, kad sparnuočiai iš šiltųjų kraštų, skirtingai nei daugelis galvoja, grįžta ne per vieną dieną.
„Dažnai žmonės mano, kad vasario 24 dieną (Vieversio diena) grįžta vieversiai, kovo 19 dieną (Pempės diena) – pempės ir t.t. Taip nėra. Paukščiai tikrai grįžta ne per vieną dieną, jiems reikia sulaukti tinkamų orų. Instinktai, fiziologinis poreikis pratęsti giminę ir perėti lemia jų skridimą į veisimosi vietas. Pietuose nėra jiems tinkamų sąlygų perėti“, – pasakoja jis.
Ornitologas sako, kad šiemet pavasario pranašai vieversiai užleido vietą gulbėms giesmininkėms. Jos neišlaukė kada nutirps vandens telkiniai ir jau būriuojasi pamario pievose ir laukuose. Taip pat vienos iš pirmųjų sugrįžėlių buvo ir pilkosios žąsys.
„Pavasario ir rudens migracija labai skiriasi. Rudenį daug paukščių migruoja kartu, būriuojasi, išskrenda dėl maisto trūkumo. O jau pavasarį jie kelia sparnus atgal į gimtinę, kad galėtų susiporuoti. Tuomet vyksta patinų varžybos – kas pirmas grįš ir užims teritoriją, kuris stipresnis, kurio giesmė gražesnė ir kurio dovana labiau patiks patelei“, – aiškina G. Petkus.
Paukščių žinovas sako, kad žmonės vis daugiau domisi sparnuočiais ir stebi jų migraciją. Tai matyti iš Lietuvos ornitologų draugijos feisbuko puslapio, kuris jau turi per 30 tūkst. sekėjų. Ten žmonės dalijasi savo užfiksuotų sparnuočių nuotraukomis. Gyventojai pastebėjo jau nemažai sugrįžėlių.
Laukia geresnių orų
G. Petkus pasakoja, kad pirmasis vieversys Lietuvoje buvo pastebėtas vasario 16 dieną, dar keli – vasario 19-ą. Vis dėlto jie šiemet sugrįžti neskuba, pavyzdžiui, pernai daugelis jų į Lietuvą keliavo jau vasario 14-16 dienomis.
„Jeigu kur vieversiai ir pastebimi, tai dažniausiai pamaryje, Šilutės, Šakių rajonuose. Jei grįš į Lietuvą, tikėtina, kad ryte parskris, o per pietus jau trauks atgal, nes tokios dabar yra orų sąlygos. Tokia atgalinė migracija gana įprasta vieversiams, pempėms.
Nemažai kovų taip pat jau grįžo ir miestuose krauna lizdus, panaši situacija ir su krankliais už miesto pakraščių. Suaktyvėjo ir Lietuvoje žiemojantys sparnuočiai. Aktyviai gieda tiek didžiosios, tiek mėlynosios zylės, svilikai, giesmes vis dažniau trauks ir bukučiai, alksninukai, nykštukai. Smulkieji miškų paukščiai, kurie žiemojo Lietuvoje arba kurie skrido netoli nuo jos (artimieji migrantai), jau gieda ir miestuose tai labiau girdisi.
Po truputį pasirodo pempės. Jau po truputį grįžta gervės, jos pastebėtos Kauno rajone, Klaipėdoje. Kai tik atšils pajausime didelę bangą atskrendančių vieversių. Jau gana aktyvios pelėdos, galima girdėti jų balsus, o kai kurios, pavyzdžiui Vilniaus pelėda, jau gali ir perėti, nes yra gana ankstyva, girdisi žvirbliai, strazdai“, – pasakoja ornitologas.
Anot jo, tolimieji migrantai gandrai taip pat grįš kai bus palankesni orai. Ornitologų stebimi Ventės rage žieduoti gandrai šiuo metu vis dar Afrikoje. Keli iš jų matomi Čade ir Sudane, o vienas pastebėtas Turkijoje, netoli Stambulo. Tiesa, kai kurie gandrai lieka Lietuvoje ir per žiemą, todėl jų tikrai galima pamatyti jau dabar.
Stebėti migruojančius sparnuočius galite ČIA.
