Jūros sraigė to nesitikėjo. Vieną minutę ji ramiai šliaužia dugno paviršiumi, kitą – gauna itin galingą smūgį „kūju“, kuris sudaužo jos kiautą, o jo gyventoja patenka į negailestingo plėšrūno malonę. Burnakojų būriui priklausančią krevetę Gonodactylus smithii gamta apdovanojo stipriausiais „kūjais“ pasaulyje, rašo newscientist.com.
Tai verčia iškelti klausimą. Kad suskaldytum kažką labai kieto, turi smogti dar kiečiau, nes kitaip pats gali nukentėti. Tad, kodėl krevečių smūgiai tokie stiprūs?
Burnakojės krevetės yra agresyvūs grobuonys. Jų ginklai būna dviejų rūšių. Kai kurios savo priekines galūnes naudoja kaip ietis, t.y. duria savo aukai ir ją apsvaigina, kitos galūnes naudoja tarsi didžiulius kūjus. Galingi smūgiai gali prakirsti praktiškai bet kokį smulkesnio gyvūno šarvą, nors joks kitas padaras to negalėtų padaryti.
Smūgis būna ne tik galingas, bet ir labai greitas. Nors yra ir smogiančių greičiau, bet krevečių smūgio greitis gali siekti iki 23 m/s (beveik kaip kulka) – tai vienas geriausių rezultatų visame gyvūnijos pasaulyje. Smūgio galia – nuo 700 iki 1500 niutonų. Tai prilygtų apie 150 kg daikto smūgiui, nors pati krevetė sveria tik kelis šimtus gramų. Negana to, kai kurios krevetės būna tokios stiprios, kad gali išdaužti net akvariumo stiklą, todėl joms laikyti reikia specialaus grūdinto stiklo akvariumo.
Pagal fizikos dėsnius, jėga su kuria yra smogiama, duoda lygiai tokia pačia jėga atgal atatrankos būdu. Teoriškai, krevetės galūnės turėtų patirti lygiai tokią pačią jėga, su kokia jos smogia savo aukoms. Iki šiol buvo neaišku, kodėl jos nelūždavo.
Kalifornijos universiteto (JAV) zoologas Davidas Kisailusas išsiaiškino, kad po kelių tūkstančių smūgių krevetės vis dėl to susilaužo savo „kūjus“, bet sugeba užsiauginti naujus.
Pačių letenų struktūra taip pat unikali. Mikroskopu ištyrus jų sudėtį, paaiškėjo, kad jos sudarytos iš trijų sluoksnių. Viršutinį sudaro mineralas, vadinamas hydroxyapatitu. Šio mineralo taip pat yra ir kauluose. Krevečių letenose šis mineralas išsidėstęs tvarkingų kristalų forma, todėl pirmas sluoksnis yra labai tvirtas.
Antrąjį sluoksnį sudaro tas pats mineralas, bet jis išsidėstęs ne taip tankiai. Trečiasis sluoksnis sudarytas iš chitino – polimero, kuris yra pagrindinė bet kokio kiauto (sraigės, krabo ir pan.) sudedamoji dalis.
Visi trys sluoksniai skiriasi savo tankumu ir lankstumu. Tad jei pirmasis sluoksnis patiria įtrūkimą, jėga perduodama kitiems sluoksniams, kurie geriau įsitempia ir atlaiko smūgį.
Mokslininkai susidomėjo tokiu gamtos šedevro tobulumu ir ketina panašų metodą pritaikyti gaminant įvairias pramonines detales ar įrankius.
