Kormoranų kolonija – vieniems tai yra lankytinas objektas, vienas iš gamtos paminklų, kitiems – prakeiksmas, niokojantis mišką ir išgaudantis žuvį. Jau ne vienerius metus šios dvi visuomenės grupės svaidosi argumentais ir ginčijasi, kurie gi yra teisūs. Tuo metu, anot gamtininkų, kormoranų populiacija išlieka stabili ir tuo gamtai tik geriau. GRYNAS.lt aiškinasi, kokia yra kormoranų populiacijos būklė, ir kokia šių paukščių įtaka gamtai?
Kormoranai
© DELFI montažas

Kormoranai išvaryti žmogaus

Nors kormoranai gali atrodyti labai egzotiška paukščių rūšis, šie sparnuočiai yra visiški mūsų šalies senbuviai. Kaip pasakoja Lietuvos ornitologų draugijos narys, ornitologas Marius Karlonas, kormoranai Lietuvoje gyvena jau daugybę metų, tačiau yra laikotarpių, kai šis paukštis iš mūsų šalies buvo išvarytas, nes pernelyg konkuravo su vietiniais gyventojais dėl žuvies ir miško.

„Kuršių nerijoje kormoranai gyvena šimtus metų, tik kurį laiką jie ten buvo išnaikinti. XIX a. pradžios rašytiniuose šaltiniuose minima, kad kormoranai įsikūrė šiauriau Juodkrantės esančiame miške ir būtent ten su pilkaisiais garniais kartu perėjo. Tačiau populiacijai pradėjus sparčiai augti, Prūsų valdžia gavo daug nusiskundimų iš gyventojų ir pastarieji gavo leidimą kormoranus išnaikinti. Kormoranai buvo sėkmingai išnaikinti ir faktiškai visą šimtmetį šių paukščių jau Kuršių nerijoje ir nepasitaikė. Užklysdavo tik nebent kelios poros migracijos metu ar pavieniai paukščiai pavasarį“, – pasakoja M. Karlonas.

Kormoranai
Kormoranai
© AM nuotr.

Ornitologas tęsia, kad į Lietuvą kormoranai sugrįžo 1989 metais, kai pirmosios kelios jų poros įsikūrė Kuršių nerijoje, Juodkrantės pilkųjų garnių kolonijoje, piečiau Juodkrantės. Jie ten išlikę iki šių dienų.

„Kadangi kormoranai ten buvo netrikdomi, žmonės jų nebevaikė, jie galėjo laisvai perėti. Po maždaug dešimtmečio kormoranų porų kolonija perkopė 1 tūkst. perinčių porų. Taip buvo apie 2000 metus. Jie ir toliau plėtėsi, 2007 metais pasiekė kone 3 tūkst. porų skaičių ir tuomet jau buvo nuspręsta, kad šią kormoranų koloniją reikia pradėti reguliuoti, nes ji pradėjo smarkiai plėstis į šonus, užėmė didžiąją dalį pilkųjų garnių kolonijos ir pradėjo plėstis į Juodkrantės sengirės pusę. Tuomet aplinkosaugininkai su Aplinkos Ministerija ieškojo sprendimų, kaip humaniškai būtų galima sumažinti kormoranų koloniją, jų nešaudant (pagal Europos Sąjungos paukščių direktyvą visos paukščių rūšys yra saugomos). Svarbu buvo, kad jie nenaikintų sengirės ir daugiau neplistų“, – aiškina pašnekovas.

Kaip pažymėjo ornitologas M. Karlonas, ES Paukščių direktyva draudžia kormoranų medžioklę, o jų skaičių reguliuoti ES narės gali tik gavusios tam specialią išimtį, kurios reikalingumą būtina pagrįsti tyrimais ir specialistų išvadomis. Iš pradžių kormoranus buvo pradėta vaikyti kabinant kompaktinius diskus, tačiau pastebėta, kad efektyviausia priemonė, išvejanti šiuos paukščius iš lizdų – fejerverkai.

„Veiksmingiausias būdas buvo jų išvaikymas: balandžio pradžioje, kai dar yra šaltos naktys, sprogdinti fejerverkus. Tuomet paukščiai pakyla iš lizdų ir visą naktį negrįžta. Tuo metu atšąla paukščių dėtuvės, kiaušiniai, ir paryčiais parskridę paukščiai, nors ir peri tuos kiaušinius, paukščiukai jau nebeišsirita, nes būna sušalę“, – pasakoja ornitologas.

Surado naujų buveinių

Tačiau planas sumažinti kormoranų populiaciją nepavyko. Baidomi Juodkrantėje jie pradėjo ieškoti naujų buveinių. Ir surado jų net 3. M. Karlonas vardija, kad viena kormoranų kolonija įsikūrė prie Rusnės, Briedžių saloje (gamtiniame rezervate), skaičiuojama, kad ten peri keli šimtai porų. Dar gyvybinga kormoranų populiacija yra Plazės (Plocio ežeras Klaipėdos rajone) rezervate Pajūrio regioniniame parke, kur taip pat skaičiuojama apie kelis šimtus perinčių porų. Dar apie tūkstantis lizdų yra Rusnės salos ornitologiniame draustinyje (Rusnės žuvininkystės tvenkiuose).

„Tose vietose, kur yra rezervatas, negalimas joks žmogaus įsikišimas. Todėl paukščiai ten gyvena netrikdomi. Nesvarbu, kad žūsta medžiai, jie krenta ir sukuria gamtines buveines kitiems gyvūnams. Tai yra natūrali gamta, jos procesai, kurie vyko tūkstančius metų. Kormoranas yra lygiai toks pat natūralus ir vertas gyventi paukštis kaip ir visi kiti mums įprasti“, – aiškina ornitologas M. Karlonas.

Kormoranai keliasi į naujas vietas: užfiksuotos dar 3 kolonijos
© DELFI / Erikas Skardžius

Maža to, manoma, kad dėl kormoranų pasiskirstymo ir naujų buveinių suradimo, šių paukščių populiacija išaugo.

„Kadangi tos kolonijos pasiskirstė, ko gero, kormoranų populiacija išaugo. Tai nors Juodkrantės koloniją sudaro apie 2 tūkst. perinčių porų, bet tos atskilusios šeimos taip pat sukūrė gyvybingas populiacijas, tai aš manau, kad bendras šių paukščių skaičius išaugo“, – tikina pašnekovas.

Gyvena ir kitose šalyse

Kormoranai gyvena ne tik Lietuvoje. Jie paplitę ir kitose valstybėse. Dažniausiai tose, kurios yra šalia jūros ar turi kitų didelių vandens telkinių (ežerų).

„Kormoranų atskiri porūšiai ir rūšys yra paplitusios visame pasaulyje. O būtent šis - didysis kormoranas - Europoje yra paplitęs praktiškai palei visas jūras – Baltijos, Šiaurės jūrą, Skandinavijos šalyse, Danijoje, Baltijos šalyse, Rusijoje, Lenkijoje, taip pat palei Juodosios jūros krantus. Galima sakyti, kur yra didesni vandens telkiniai, ten paukštis ir įsikuria. Tinka ir tiesiog didesni ežerai, svarbiausia, kad jiems būtų kuo maitintis“, – pabrėžia M. Karlonas.

Pašnekovas tęsia, kad nemaža dalis valstybių, kuriose kormoranai gyvena, taip pat reguliuoja šių paukščių skaičius, ypač vakarų valstybės, be abejo ir Šiaurės šalys, tik mažiau.

Konkuruoja su žmogumi

Lietuvoje kormoranai nėra itin mėgstami. Ko gero, nuo pat šio paukščio įsikūrimo mūsų šalyje antipatiją šiai rūšiai paskatino konkurencija su ja. Pagrindinė priežastis, kodėl kormoranai yra engiami – jie minta žuvimi, dėl kurios pešasi žvejai verslininkai. Tačiau ornitologas M. Karlonas pabrėžia, kad kormoranai daugiausiai maitinasi grundalais – invazine žuvų rūšimi, kuri netgi daro didelę žalą vietiniams vandens organizmams. Taip pat nemėgsta ir miškininkai, kurie negali susitaikyti, jog šie paukščiai per 30 pastarųjų savo gyvenimo metų nudžiovino miško plotą kaip dvi futbolo aikštės, t.y. tiek, kiek per dieną iškertama Lietuvoje. Tačiau verta pridurti, kad kormoranų kolonija yra bene labiausiai turistų lankomas objektas Kuršių nerijoje.

„Tik žmogus šio paukščio labai nemėgsta dėl poros priežasčių - dėl medžių džiovinimo ir žuvų gaudymo. Bet yra daug paukščių, kurie minta žuvimi, ją gaudo (pilkieji, baltieji garniai, dančiasnapiai). Tačiau tie paukščiai šviesūs, o kormoranai juodi ir žmonėms iškart juoda spalva asocijuojasi su blogiu. Jei jau juodas - tai kenkia. Iš tikrųjų kormoranai atlieka labai svarbią funkciją. Nors daugelis sako, kad jie minta didelėmis žuvimis, iš tiesų kormoranai daugiausiai maitinasi ne verslinio dydžio ir ne verslinėmis žuvis. Didžiausią naudą jie daro misdami grundalais, kurie yra invazinė žuvų rūšis Lietuvoje. Šios atėjūnės (grundalai) yra okupavusios Kuršių marias ir Baltijos jūros priekrantę. Jie pas mus pasirodė apie 2004 metus. Grundalas yra arši žuvis, jų daug, ji naikina visą gyvybę, kuri yra dugne: ėda moliuskus, kitų žuvų ikrus, mailiukus, ji labai plėšri. Todėl gaudydami šias atėjūnes, kormoranai ženkliai prisideda prie sveikesnės Kuršių marių ir Baltijos jūros ekosistemos“, – kormoranų svarbą akcentuoja ornitologas.

Kormoranai keliasi į naujas vietas: užfiksuotos dar 3 kolonijos
© DELFI / Erikas Skardžius

Gamtai kormoranų reikia

Kaip ir visi paukščiai Lietuvoje, kormoranai yra saugomi, tačiau ši paukščių rūšis nėra įrašyta į saugomų rūšių sąrašą, taigi, jų apsaugos statusas nėra aukščiausios kategorijos. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys skaičiuoja, kad iš viso Lietuvoje yra net 11 perinčių kormoranų kolonijų. Vienos jų didesnės, kitos mažesnės, tačiau gyvybingos. Didžioji dauguma kolonijų įsikūrusios ne saugomose teritorijose.

Vis dėlto, specialistas, kitaip nei ornitologas M. Karlonas, sako, kad kormoranų skaičius nedidėjo, yra stabili.

„Didelio augimo nėra, populiaciją galime laikyti stabilia. Gal, kai pasideda sezoninė migracija, atrodo, kad jų daug, nes yra tokių migrantų, kurie Lietuvos teritorijoje neperi, o tik perskrenda mūsų šalį. Ta migracija prasideda rugpjūčio mėnesį. Jau kelis metus perėjo apie tris tūkstančius kormoranų, tačiau po jų populiacijos reguliavimo Juodkrantėje programos galėjo likti apie du tūkstančius porų“, – pažymi L. Budrys.

Jis tęsia, kad kormoranai, kaip ir bet kuri kita paukščių ar gyvūnų rūšis, gamtai yra labai reikalinga: „Bet kokia rūšis augalo ar gyvūno yra reikalinga. Yra įvairūs ryšiai tarp rūšių, ir jei tik nutrūksta bent viena grandinė, gamtinė ekologinė pusiausvyra sutrinka. Nors atrodo, kad kormoranai džiovina medžius, tačiau yra ir gerųjų savybių, kur gamtai jis yra reikalingas, pavyzdžiui, minta invazine žuvimi – grundalu. Ko gero, kormoranai yra pagrindinis grundalų priešai. Nors, aišku, jis maitinasi ir kitomis žuvų rūšimis.“

Vasario pirmoje pusėje Kuršių nerijoje (Juodkrantėje) pasirodo pirmieji kormoranai, o vėliau parskrenda ir pilkieji garniai. Kovo gale kolonija atgyja. Paukščiai dalijasi ir tvarko senus lizdus, krauna naujus. Netrukus poros pradeda perėti. Rudenį viskas ištuštėja, kolonijoje įsivyrauja tyla iki kito sezono.

Didžiųjų kormoranų ir pilkųjų garnių kolonijos pakraštyje įrengta nauja stebėjimo aikštelė. Tai viena didžiausių šių paukščių kolonijų visoje Europoje ir didžiausia bei seniausia šių paukščių perimvietė Lietuvoje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Čilės jūrų pajėgos išlaisvino tinkle įsipainiojusį banginį (2)

Koordinuotų Čilės jūrų pajėgų pastangų dėka iš žvejybos tinklų buvo išlaisvintas juose...

Kanadoje prie kranto netikėtai pasirodė medžiojančių banginių (5)

Vieno viešbučio svečiai, išėję papusryčiausi ir pakvėpuoti grynu oru terasoje, netikėtai gavo...

Lapės plūsta į žmonių valdas: kuo visa tai gali baigtis (98)

Gyventojai, turintys sodybas miškingose vietovėse ir atokiau gyvenviečių, savo kiemuose jau kuris...

Dėl hidroelektrinės veiklos Ventos upėje – masinis žuvų kritimas (147)

Ventos upėje ties Leckavo kaimu (Mažeikių rajone) ėmė masiškai gaišti žuvys – Telšių...

Lietuvoje nebelieka vietos labai naudingiems vabzdžiams: kokie pavojai jų tyko (56)

Žmogaus veikla daro didelę įtaką gamtai ir joje gyvenantiems paukščiams, gyvūnams ir net...

Top naujienos

Feisbuke uraganą sukėlusios karalienių įkvėpėjos ir jos vyro interviu apie turtus kraunančią veiklą ir tikrąjį gyvenimą (160)

Neseniai feisbuke it virusas paplito įrašas, kuriame Rasa Kaktytė kvietė moteris šypsotis,...

Mažoji Lietuva Anglijoje: pūsles ir varginantį darbą kenčia dėl 220 svarų per 3 dienas (294)

Mažoji Lietuva – taip šmaikščiai vadinamas vaisių ir daržovių pakavimo fabrikas Visbiče,...

Edita Mildažytė: esu pakankamai įtakinga, kad galėčiau priimti sprendimus ir vykdyti savo gyvenimo planą taip, kaip noriu (199)

DELFI tęsia įtakingiausiųjų rinkimus, kuriuose – ir didžiausią įtaką turinčios...

Karališkos vestuvių naktys, kurių nesinori prisiminti (15)

Jie ištarė santuokos priesaiką stebint 29 milijonams žmonių, tačiau princo Harry ir Meghan...

Apie Vėlyvio akibrokštą bažnyčioje pasisakė ir Liudvikas Andriulis: „trolinti“ reikia ir galima stipresnius už save, ne silpnesnius

Režisierius Emilis Vėlyvis kartu su projekto „Zero Live Show“ aktorių komanda per Žolinę...

Savaitgaliui į namus vykę kariai pateko į avariją: vienas žuvo, keturi sužaloti papildyta (187)

Penktadienį, rugpjūčio 17 d., pavakare, kelio Molėtai–Pabradė 9-ajame kilometre, susidūrus...

Savaitgalio orai: viena diena bus ypač karšta (22)

Sunku patikėti, kad jau greitai imsime skaičiuoti paskutines vasaros dienas ir netrukus pasitiksime...

Skaitytojai dalijasi istorijomis: ką daryti, jei persekioja kelyje? (86)

DELFI skaitytojos istorija apie tai, kaip naktį ją automobiliu persekiojo nežinomas vyras...

Neįprastos vyrų ir moterų charakterio savybės, kurios atrodo seksualios priešingai lyčiai (18)

Seksualumas yra labai susijęs su kūnu. Žmonėms patinka matyti ir liesti kitų žmonių kūnus –...

Į festivalį „Karklė Live Music Beach 2018“ – net ir pėsčiomis (13)

Šiandien, penktadienį, Karklės miestelyje prasidėjo muzikos ir menų festivalis „ Karklė Live...